Duodami interviu naujienų agentūrai AFP, aukšti Baltijos šalių pareigūnai reiškė nerimą dėl Prancūzijos pasiryžimo vykdyti planą, kuris būtų precedento neturintis NATO narės karinių technologijų perdavimo Rusijai atvejis.
Pareigūnai tvirtino, jog jie taip pat nori geresnių ryšių su Maskva, tačiau Paryžiaus pozicija esanti klaidinga ir siunčia klaidingą signalą Rusijos vyriausybei, atkakliai siekiančiai stiprinti savo įtaką postsovietinėje erdvėje.
Tuo tarpu Prancūzija argumentuoja, kad Rusija turėtų būti laikoma partnere, o ne grėsme, sakydama, jog laikas pagaliau užversti paskutinį Šaltojo karo puslapį.
„Nesu tikras, ar geriausias būdas užversti Šaltojo karo puslapį – prekiauti “karštojo„ karo priemonėmis“, – sakė Latvijos užsienio ministras Maris Riekstinis.
Latvija, Estija ir Lietuva ne kartą reiškė nerimą dėl Paryžiaus planų parduoti Rusijai „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų. Ši galimybė pirmąkart buvo iškelta praėjusiais metais.
Tačiau šis klausimas tapo ypač aktualus pirmadienį, kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atvyko į Paryžių derybų su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi). Jie abu patvirtino, kad vienokia ar kitokia sutartis dėl tų laivų pardavimo bus sudaryta.
Stovėdamas šalia N.Sarkozy, D.Medvedevas sakė, jog toks sandoris būtų tarpusavio pasitikėjimo simbolis. Jis būtų ypač svarbus tuo metu, kai Vakarų šalys siekia užsitikrinti Maskvos paramą sprendžiant kitas krizes, tokias kaip Irano branduolinės programos problema.
N.Sarkozy pareiškė, kad karo laivai Rusijai būtų parduodami be ginkluotės.
Paryžius, kuris siekia išlaikyti darbo vietas savo karo laivų statyklose ir įtikinti Rusiją pritarti naujoms Jungtinių Tautų (JT) sankcijoms prieš Iraną, pabrėžia, kad tie laivai gali būti naudojami vykdant humanitarinės pagalbos operacijas. Tačiau ekspertai tvirtina, kad „Mistral“ klasės laivai turi svarbią strateginę reikšmę.
„Mistral“ primintų Rusijos įtakos zonoje esančioms šalims, kad kariniu požiūriu Maskva tebėra viršininkė ir kad ji siekia pasaulinio prestižo„, – sakė Thomas Gomartas (Toma Gomaras) iš Prancūzijos tarptautinių santykių instituto.
“Mes nežinome, ką jie ketina daryti su „Mistral“, – pareiškė Estijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Antsas Laaneotsas (Antsas Lanotsas). – Ar juos laikys Baltijos jūroje, Juodojoje jūroje, Šiaurės laivyne?„
A.Laaneotsas pabrėžė, kad Rusija neseniai sustiprino Kaliningrado srityje dislokuotą jūros desantininkų brigadą: apie dešimtmetį joje buvo 1 200 karių, tačiau pastaruoju metu jų skaičius buvo padidintas iki 2 700.
Pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos naująją karinę doktriną NATO atžvilgiu, kurioje padidėjęs Vakarų šalių Aljansas vadinamas potencialia grėsme. Be to, pernai Baltijos jūroje vykusiose Rusijos jūrų pajėgų pratybose buvo imituojama apsupties operacija, atkertanti Estiją, Latviją ir Lietuvą.
“Ši tendencija didina mūsų susirūpinimą„, – sakė Lietuvos gynybos ministrė Rasa Juknevičienė.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Pierre'as Lellouche'as (Pjeras Leliušas) praeitą savaitę aplankė Baltijos šalis, mėgindamas išsklaidyti naujųjų sąjungininkų nuogąstavimus, tačiau šio tikslo nepasiekė.
Tačiau Paryžiuje įsikūrusio Strateginių tyrimų fondo konsultantas Francois Heibourgas (Fransua Heburas) sakė, kad baimė dėl šio sandorio – suprantama.
“Mistral„ yra reikšmingas strateginis įrankis: Rusijos galios projekcijos galimybės labai sustiprėtų Juodojoje, Baltijos jūroje ir netgi Azijoje.“
Sutartį dėl šių karo laivų pardavimo taip pat planuojama pasirašyti nepraėjus nė dvejiems metams po Rusijos ir provakarietiškos Gruzijos 2008 metų rugpjūtį.
Estijos premjeras Andrus Ansipas sakė, kad Rusija taip ir neįvykdė visų N.Sarkozy pasiūlytos ugnies nutraukimo sutarties sąlygų.
„Pasitikėjimą stiprinti taip pat turi Rusija, ne vien ES arba NATO šalys“, – pabrėžė A.Ansipas.
