Rusijos ambasadorius Estijoje Aleksandras Petrovas pirmadienį žurnalistams pranešė, kad „didžioji dauguma rusų balsavo už Vladimirą Putiną – už jį savo balsus atidavė 94 proc. visų, dalyvavusių rinkimuose“.
Už komunistų kandidatą Pavelas Grudininą balsavo 1,8 proc. rinkėjų, už ultranacionalistą Vladimirą Žirinovskį – 1,5 proc. Estijoje balsavusių Rusijos piliečių, nurodė ambasadorius.
„Už Kseniją Sobčak atiduoti 164 balsai (0,2 proc.), kiti kandidatai surinko nuo 0,5 iki 0,8 proc. balsų“, – sakė A.Petrovas.
Jis taip pat pranešė, kad Estijoje balsavo daugiau nei 28 tūkst. Rusijos piliečių.
„Mane nudžiugino toks didelis rinkėjų aktyvumas. Jie ėjo balsuoti nepaisydami kovui nebūdingai žemos temperatūros ir nekreipdami dėmesio į tai, kad teks stovėti eilėse“, – sakė ambasadorius.
Jis pridūrė, kad visgi ilgai gaišti eilėse rinkėjams neteko ir žmonės nereiškė nepasitenkinimo.
„Daugelis, priešingai, dėkojo už gerą balsavimo organizavimą“, – sakė ambasadorius.
A.Petrovas: „Daugelis, priešingai, dėkojo už gerą balsavimo organizavimą.“
Jis nurodė, kad balsavime dalyvavo ir kažkiek Rusijos piliečių, gyvenančių Ukrainoje, tačiau negalėjusių balsuoti gimtinėje.
Ambasadoriaus duomenimis, 2012-ųjų prezidento rinkimuose Estijoje balsavo kiek daugiau – 31 tūkst. – Rusijos piliečių. Jis mažesnį balsavusiųjų skaičių aiškino tuo, kad sumažėjo Estijoje gyvenančių rusų skaičius.
„Prieš šešerius metus Estijoje gyveno apie 120 tūkst. Rusijos piliečių, turinčių teisę balsuoti. Dabar jų esama 83 tūkst.“, – paaiškino A.Petrovas.
Jis taip pat informavo, kad Taline ir Tartu balsavimą stebėjo kandidatės K.Sobčak deleguoti stebėtojai, tačiau „jokių skundų ir pastabų iš jų, kaip ir iš rinkėjų, nesulaukta“.
A.Petrovas pažymėjo, kad dėl tvarkos užtikrinimo rinkimų apylinkėse taip pat nebuvo sulaukta jokių pastabų.
„Mums padėjo užtikrinti tvarką vietos policija ir privačių saugos įmonių darbuotojai. Už tai galime jiems padėkoti“, – kalbnėjo ambasadorius.
Estijoje balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose vyko trijuose miestuose. Keturios balsavimo apylinkės veikė Rusijos ambasadoje Taline, dar keturios – generaliniame konsulate Narvoje, dar viena – konsuliniame skyriuje Tartu mieste.
Latvijoje, Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, už V.Putiną balsavo 76,65 proc. rinkėjų,
Trijose balsavimo apylinkėse Rygoje už V. Putiną savo balsus atidavė 93,61 proc. balsavusių Rusijos piliečių (11 878 žmonės).
Už P.Grudininą sostinėje Rygoje balsavo 2,87 proc. rinkėjų, už K. Sobčiak – 1,06 proc., už V. Žirinovskį – 0,98 proc., už Grigorijų Javlinskį – 0,43 proc., už Sergejų Baburiną – 0,43 proc., už Maksimą Suraikiną – 0,38 proc., už Borisą Titovą – 0,25 proc. Latvijoje balsavusių Rusijos piliečių.
Rinkimų apylinkėje Liepojoje už V.Putiną balsavo 96,84 proc. Rusijos piliečių; už P.Grudininą čia savo balsus atidavė 1,22 proc. rinkėjų, už V.Žirinovskį – 0,83 proc., už M.Suraikiną – 0,25 proc., už S.Baburiną – 0,22 proc. balsavusiųjų. Likę kandidatai Liepojoje nesurinko 0,2 proc. balsų.
Kol kas neturima duomenų, kaip Rusijos piliečiai balsavo Daugpilyje.
Rinkėjų aktyvumas Latvijoje siekė maždaug 67 procentus.
Lietuvoje sekmadienį vykusiuose Rusijos prezidento rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių Rusijos piliečių, o didžioji dalis jų savo balsą atidavė už dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Kaip pranešė Rusijos ambasada Vilniuje, Lietuvoje iš viso balsavo 4 487 Rusijos piliečiai (39 proc. rinkėjų). Už V.Putino kandidatūrą savo balsą atidavė 3 834 žmonės (85 proc. atėjusiųjų balsuoti).
P.Grudininas gavo 240 balsų (5,3 proc.), K.Sobčak – 129 balsus (2,9 proc.). Kiek gavo kiti kandidatai, ambasada nenurodo.
