Garsiausiai ploję Lotynų Amerikos bananų augintojai nuo šiol bananus į ES veš mokėdami kur kas mažesnius muitų mokesčius. Džiūgauja ir ES vartotojai, mat aštriai konkuruojant gamintojams žada kristi vaisių kainos. Kvapnius, saldžius ir naudingų medžiagų turtingus vaisius europiečiai ypač mėgsta – pernai jų suvartojo per 5,4 mln. tonų.
Ženevoje pasiektame susitarime numatyta, kad visi prekiautojai bananais tampa lygūs, o Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalys praranda turėtą pranašumą. Šių regionų valstybės bananus į ES galėjo įvežti be jokių mokesčių. Iki 2017 metų tonos bananų importo muitas sumažės trečdaliu – nuo 176 eurų (607 litų) iki 114 eurų (393 litai). Tai sudaro geresnes prekybos sąlygas didžiausioms Lotynų Amerikos bananų augintojoms – Ekvadorui, Panamai, Kolumbijai, Kosta Rikai, Brazilijai, Gvatemalai.
Taikos susitarimas tarp ES ir Lotynų Amerikos teikia vilties ir dėl užstrigusių Dohos prekybos derybų. Dar 1993 metais įsiliepsnojusį konfliktą pati ES įvardija kaip „didžiausią prekybinį ginčą pasaulio istorijoje“. Dėl bananų karo laisvosios prekybos šalininkai atvirai kaltino ES, vartojančią laisvosios prekybos retoriką, veidmainyste.
Geresnes bananų importo sąlygas Karibų, Afrikos ir Ramiojo vandenyno valstybės gavo kaip buvusios Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kolonijos. Šis preferencinis susitarimas turėjo pagelbėti besivystančioms šalims savarankiškai plėtoti ekonomiką. Dabar ES joms išmokės iki 200 mln. eurų kompensaciją.
Ankstesniu „bananų režimu“ buvo ypač nepatenkinta Vokietija, kuri savo kolonijas prarado po Pirmojo pasaulinio karo ir neturėjo „mėgstamo“ bananų augintojo. Dar praėjusio dešimtmečio pradžioje Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis tikino, esą vokiečiams labiau patinka geltonesni bananai iš Lotynų Amerikos valstybių, o ne mažesni ir „blyškesni“, auginami Pietų Europoje. Šioje šalyje, kaip ir visoje Rytų Europoje, bananai buvo tapę prabangos simboliu. Nugriovus Berlyno sieną kai kurie rytinės krašto dalies gyventojai ant automobilių užsiklijavo lipdukus su bananais, kaip geresnio gyvenimo ateityje simbolį, tad brangstantys vaisiai žadino nusivylimą. 1994 metais bananų kainos pakilo 63 proc., o paklausa sumažėjo ketvirtadaliu.
Pergale, pasiekta per bananų karą, gali džiaugtis ir JAV. Nors Jungtinės Valstijos nėra tiesioginės šių vaisių eksportuotojos, jos buvo suinteresuotos derybų baigtimi. Lotynų Amerikoje įsitvirtinusios trys JAV korporacijos – „Chiquita“, „Dole“, „Del Monte“ – didžiulėse plantacijose augina bananus ir taip sukuria darbo vietas tūkstančiams vietos gyventojų. Šių korporacijų išauginti bananai dažniausiai vadinami tiesiog „doleriniais“. Jie, auginami milžiniškuose plotuose, yra kur kas pigesni nei buvusių Europos kolonijų bananai.
Tiesa, džiaugsmo šypsenos iš Lotynų Amerikos prekybininkų lūpų gali ir išnykti. Bananų plantacijų savininkai dažnai kaltinami tuo, kad neleistinai išnaudoja darbo jėgą, kad darbininkams už varginamą triūsą moka skatikus, o patys kraunasi milijardus. Šiuo metu ES dėl laisvo prekybos režimo derasi su dauguma Lotynų Amerikos valstybių. Tačiau jau dabar Europos Parlamento nariai sakosi pasinaudosiantys išsiplėtusiomis jų galiomis ir blokuosiantys susitarimus su didžiausiomis žmogaus teisių pažeidėjomis.
