Apžvalgininkai Lenkijoje juokiasi iš oficialaus pranešimo, kad B.Szydlo pati pasitraukė iš Lenkijos vyriausybės vadovės pareigų. „Ji buvo išstumta“, – teigė Centro Europos reformoms (CEU) analitikė Agata Gostynska.
Manoma, kad po dvejų darbo vadovaujant Lenkijos vyriausybei metų B.Szydlo tapo savo pačios sėkmės auka. Juk PiS reitingai pastaruoju metu viršijo 40 proc., o pagrindinės opozicinės partijos – „Piliečių platformos“ – vos 22 proc.
Beveik neabejojama, kad J.Kaczynskis išstumti B.Szydlo panoro dėl jos nesugebėjimo numalšinti vidinių aistrų vyriausybėje. O riejosi vyriausybės vadovė būtent su vicepremjeru ir finansų ministru M.Morawieckiu.
Kaip praneša „Deutsche Welle“, B.Szydlo ir M.Morawieckis jau kelis mėnesius nesutarė dėl svarbiausių valstybinių kompanijų valdymo. Konfliktas ypač suvešėjo renkantis naująjį didžiausios Vidurio Europos draudimo bendrovės PZU vadovą.
Ir nors skeptikai kaltina J.Kaczynskį dėl politinių žaidimų, nes penktadienį Varšuvoje bus balsuojama dėl įstatymų, kurie suteiktų PiS galių kontroliuojant šalies teismus, M.Morawieckio paskyrimas premjeru taip pat yra galimybė Lenkijai.
Kai kurie analitikai palyginti naują šalies politikos veidą, 49 metų M.Morawieckį net lygina su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Esą lenkas irgi gali „užauginti“ savo rinkėjų bazę net būdamas PiS narys ir ilgainiui pradėti modernizuoti šalį.
Be to, M.Morawieckis, puikiai kalbantis ir vokiškai, ir angliškai, greičiausiai bus nuosaikesnis premjeras, o tai reiškia, kad Varšuva galbūt pagaliau sugebės susikalbėti – plačiąja prasme – su Briuseliu. Europinėse institucijose Lenkijos įvaizdis kol kas nublokštas į dugną.
Toliau valdys J.Kaczynskis?
„Morawieckis jaučiasi patogiai tarptautinėje aplinkoje. Per pastaruosius du mėnesius jis bandė tiesti tiltus į Briuselį. Jis iš tiesų yra nuosaikesnė figūra nei daugelis kitų vyriausybės narių“, – tvirtino CEU analitikė A.Gostynska.
Jos teigimu, svarbu tai, kad M.Morawieckis yra dirbęs privačiame sektoriuje ir supranta verslą – esą galbūt dėl to šis kartais technokratu pavadinamas politikas yra mėgstamas užsienyje, nors jo reputacija abejojama pačioje partijoje PiS.
„Numanau, kad į Lenkijos santykį su Briuseliu Morawieckis žvelgs švelniau ir strategiškiau. Tai svarbu, kadangi artėja svarbios derybos dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Briuselyje daug kas nori susieti teisės viršenybę su struktūriniais fondais“, – teigė A.Gostynska.
Kita vertus, Varšuvoje daug kas mano, kad M.Morawieckiui J.Kaczynskis jau yra pasakęs pagrindinį dėmesį skirti vien užsienio politikai ir Lenkijos ekonomikos tvarkymui.
„Manoma, kad būsimasis premjeras negalės kištis į Kaczynskio pastangas susilpninti demokratinę „valdžios išlaikymo ir atsvaros“ („checks and balances“) sistemą“, – teigė A.Gostynska.
Ekspertė mano, kad J.Kaczynskis ir toliau „tampys virveles“ iš užkulisių: „Jis mano, kad vyriausybės pertvarkymas reikalingas norint įtikinti rinkėjus, jog valdančioji partija neužmigo ant laurų ir toliau sunkiai dirba siekdama įgyvendinti rinkiminius pažadus.“
Elito premjeras?
Tuo metu BBC korespondentui Varšuvoje Adamui Eastonui šaltiniai tvirtino, esą pats J.Kaczynskis nori, kad vyriausybė skirtų daugiau dėmesio ekonomikai. Be to, PiS vadovybė esą tikrai nori atšildyti santykius su Vakarais per paskutinius dvejus dabartinės vyriausybės darbo metus.
B.Szydlo Lenkijoje, ypač provincijoje, buvo populiari, nes rinkėjai ją laikė paprasta, darbščiu žmogumi.
„Varšuvą dėl planų pertvarkyti teismų sistemą kritikuoja Europos Komisija, Europos Taryba, Jungtinės Tautos, iš dalies Vašingtonas“, – priminė A.Eastonas.
Tiesa, nors liberalių lenkų gerbiamas M.Morawieckis gali padėti PiS per kitus rinkimus pritraukti turtingesnius viduriniosios klasės rinkėjus, rizikos yra. Mat būsimasis premjeras yra buvęs bankininkas, taigi – elito dalis.
B.Szydlo Lenkijoje, ypač provincijoje, buvo populiari, nes rinkėjai ją laikė paprasta, darbščiu žmogumi. Ketvirtadienį Seime ji būtent tokį argumentą panaudojo užsipuldama „Piliečių platformos“ deputatus“ „Jūs buvote elito vyriausybė, o mes esame paprastų lenkų vyriausybė.“
Įdomu tai, kad M.Morawieckis anksčiau yra padėjęs buvusio Lenkijos premjero Donaldo Tusko – „Piliečių platformos“ nario – komandai ekonomikos klausimais, nors ir nebuvo D.Tusko kabineto narys.
Vyriausybę sudaro trys grupės
Savo ruožtu Vyslos universiteto Varšuvoje politologas Janas Musas įžvelgia, kad pertvarkos vyriausybėje reiškia, jog PiS vyriausybė iš tiesų nėra tokia „monolitiška ideologine prasme“. Anot jo, kabinetą sudaro trys grupuotės.
„Pirmoji – ideologiniai pretoriai, kurie kalbant apie politinę įtaką ir asmenines ambicijas yra svarbiausia. Tai – gynybos ministras Antoni Macierewiczius, vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas, už specialiųjų tarnybų darbą atsakingas Mariuszas Kaminskis ir užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis“, – tvirtino J.Musas.
Antrąją grupę jis vadina „ideologiniais neofitais (fanatikais)“ ir prie jų visų pirma priskiria teisingumo ministrą Zbigniewą Ziobro.
O tam tikrą atsvarą pirmosioms dviem grupėms esą sudaro vadinamieji vadybininkai: „Čia jau įeina ir Morawieckis, o taip pat – Anna Strezynska, Henrykas Kowalczykas, anksčiau – Pawelas Szalamacha.“
