Niekuo nepatvirtinta sąmokslo teorija dalijasi daugybė užsienio internautų.
Netrukus po pasirodymo joje minimi teiginiai buvo išversti ir išplito tarp daugybės Lietuvos socialinių tinklų vartotojų.
Viruso kilmė
Vienu pagrindinių šios melagienos taikinių tapo Kinijos Uhano mieste esanti virusologijos instituto laboratorija. Teigiama, kad būtent čia kilo pasaulinę pandemiją sukėlęs SARS-CoV-2 virusas.
Ši laboratorija buvo apipinta įvairiomis sąmokslo teorijomis nuo pat pandemijos pradžios.
Nors daugelis specialistų sutinka, kad naujasis koronavirusas – natūralaus proceso pasekmė. Vis dėlto Kinijos vyriausybės uždarumas ir faktas, kad šalia Uhano turgaus iš tiesų veikia dvi laboratorijos, sukūrė palankią terpę melagienoms.
Naujosios Anglijos medicinos žurnale paskelbtas kinų mokslininkų tyrimas parodė, kad iš pirmųjų 425 užsikrėtusiųjų net 55 proc. atvejų buvo susiję su Huanano provincijoje esančiu jūros gėrybių didmeninės prekybos turgumi.
Mokslo žurnalo „The Lancet“ vasario 19 dienos publikacijoje akcentuojama, kad mokslininkai iš daugelio šalių išanalizavo SARS-CoV-2, genomus ir didžiąja dalimi daro išvadą, kad šis koronavirusas atsirado iš laukinių gyvūnų.
Sudėtinga melo grandinė
Žaibiškai plintančiame įraše pateikiama tiesos neatitinkanti informacija apie didžiųjų farmacijos bendrovių tarpusavio ryšius.
„Kinijos biologinė laboratorija Wuhane priklauso „GlaxoSmithKline“, kuri (visai atsitiktinai) priklauso „Pfizer“, kuri (visai atsitiktinai) gamina vakciną nuo viruso, kilusio iš biologinės laboratorijos Wuhane, o pastarąją finansuoja Dr. A. Fauči (visai atsitiktinai), kuris reklamuoja vakciną“, – rašoma melagienoje.
Tai – melas. „GlaxoSmithKline“ (GSK) – Didžiosios Britanijos farmacijos bendrovė. Ji nevaldo Uhano virusologijos instituto, taip pat bendrovei nepriklauso kita melagienoje minima farmacijos kompanija – „Pfizer“.
Uhano virusologijos institutas yra Kinijos mokslų akademijos (CAS) dalis, kuriai vadovauja Kinijos Liaudies Respublikos valstybės taryba.
2019 metais CAS narys Qingquan'as Zhangas publikavo atvirą laišką žurnale „Nature“.
Jame teigiama, kad institutą lygiomis dalimis finansuoja Kinijos valdžia ir instituto partneriai.
Oficialiai platinamame instituto partnerių sąraše nėra „GlaxoSmithKline“ bendrovės.
„Pfizer“ nevaldo „GlaxoSmithKline“
Melagienoje pareikšta, kad vakcinas nuo koronaviruso gaminančiai bendrovei „Pfizer“ priklauso kita farmacijos milžinė – „GlaxoSmithKline“.
Įdomu tai, kad anglų kalba platinamoje dezinformacijoje teigiama atvirkščiai – neva „GlaxoSmithKline“ bendrovė valdo „Pfizer“.
Nė vienas iš šių teiginių neatitinka tiesos.
Tai – dvi atskiros bendrovės. „GlaxoSmithKline“ – valdoma stambių investuotojų, kurių sąraše nėra „Pfizer“.
Tarp daugybės „Pfizer“ valdančių investuotojų taip pat nėra „GlaxoSmithKline“.
Kliuvo ir JAV virusologui
Melagienoje minimas „daktaras Fauči“ – JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto (NIAID) vadovas Anthony Fauci, jis taip pat yra vyriausiasis JAV prezidento patarėjas medicinos klausimais.
Sąmokslo teorijos apie galimas A.Fauci vadovaujamo instituto JAV ir Kinijos Uhano instituto sąsajas galimai kilo iš bendros programos, kurią mokslininkai vykdė dar 2014 metais.
A.Fauci vadovaujamas NIAID tuomet skyrė Niujorke įsikūrusiai ne pelno siekiančiai organizacijai „EcoHealth Alliance“ 3,4 milijono JAV dolerių dotaciją, kurios tikslas – apsaugoti žmones nuo virusų, pereinančių nuo gyvūnų žmonėms.
„EcoHealth Alliance“ daliai darbų atlikti samdė virusologijos laboratoriją Uhane.
Ši turėjo atlikti šikšnosparnių koronavirusų, surinktų Huanano provincijoje, genetinę analizę. „EcoHealth Alliance“ per penkerius metus laboratorijai sumokėjo 598,5 tūkst. JAV dolerių.
Finansavimas šiam projektui nutrauktas 2020 metų balandį, tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimu. Tai sulaukė daugybės pasaulio mokslininkų kritikos.
2020 metų liepą finansavimas „EcoHealth Alliance“ buvo atnaujintas.
„GlaxoSmithKline“ neva valdo „Black Rock Finances“
Tai – dar vienas klaidinantis teiginys. Įmonė „BlackRock“ valdo 7,5 proc. „GlaxoSmithKline“ ir yra įmonės didžiausia akcininkė.
Tačiau tai nereiškia, kad „BlackRock“ „valdo“ farmacijos milžinę, nes „GlaxoSmithKline“ iš viso turi 1553 institucinius investuotojus ir akcininkus.
Sąsajos su G.Soroso fondu
Paskleistoje dezinformacijoje tvirtinama, neva „GlaxoSmithKline“ (sutapimas) valdo „Black Rock Finances“, kuri (sutapimo būdu) tvarko „Open Foundation Company“, kuri (sutapimo būdu) aptarnauja Prancūzijos draudimo kompanijos „AXA“ finansus“.
Visų pirma, melagienoje minima „Open Foundation Company“ nėra tikslus pavadinimas. Iš tiesų anglų kalba platinamoje melagienoje minima organizacija – „Open Society Foundations“ (liet. Atviros visuomenės fondas).
Tai filantropo George`o Soroso įkurta didžiausia pasaulyje privati labdaros ir nevyriausybinių organizacijų finansuotoja.
Fondą valdo ir finansuoja milijardierius G.Sorosas. „Open Society Foundations“ neturi ryšio su „BlackRock“.
Melagienoje taip pat minima Prancūzijos draudimo kompanija „AXA“, kurios finansus neva valdo „Open Society Foundations“.
Prancūzijos draudimo bendrovė „AXA“ savo organizacinėse schemose nemini „Open Society Foundations“ ir nėra jokių įrodymų, kad bendrovė būtų gavusi kokias nors fondo dotacijas ar kitokį finansavimą.
Pasaulinio sąmokslo teorija
„Taip jau atsitiko, kad Dž.Sorosas valdo vokiečių bendrovę „Winterthur“, kuri (visai netyčia) statė kinų laboratoriją Wuhane, ir ją nusipirko Vokietijos draudimo bendrovė „Allianz“, kurios akcininkas (sutapimo dėka) yra „Vanguard“, kuris (visai atsitiktinai) yra akcininkas „Black Rock“, kuri (tik sutapimas) valdo centrinius bankus ir kontroliuoja maždaug trečdalį viso pasaulio investicinio kapitalo“, – toliau rašoma platinamoje melagienoje.
Nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios G.Sorosas nuolat linksniuojamas sąmokslo teorijų kūrėjų.
„Winterthur“ – Šveicarijos draudimo kompanija, neturinti nieko bendra su laboratorijos Uhane statybomis. Ji nepriklauso G.Sorosui. Šios bendrovės taip pat nepirko Vokietijos draudimo bendrovė „Allianz“.
2006 metais „Winterthur“ kompaniją įsigijo su filantropu klaidingai siejama Prancūzijos „AXA“.
Vokietijos draudimo bendrovės „Alianz“ antra pagal dydį akcininkė – įmonė „Vanguard“. Tačiau jai priklauso tik 1,29 proc. akcijų.
Centrinių bankų nevaldo
„Black Rock“, kuri (tik sutapimas) valdo centrinius bankus ir kontroliuoja maždaug trečdalį viso pasaulio investicinio kapitalo“ – rašoma platinamoje melagingoje žinutėje.
Tai melas. „Black Rock“ – investicijų kompanija, kuri nevaldo centrinių bankų.
2020 metų kovą JAV centrinis bankas pasamdė „BlackRock“ valdyti komercinio nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų vertybinių popierių (angl. CMBS) siekdamas paskatinti ekonomiką.
Tai reiškia, kad „BlackRock“ tik teikia paslaugas JAV federaliniam rezervui, tačiau jokiais būdais jo nekontroliuoja.
Įmonė taip pat nekontroliuoja trečdalio pasaulio investicinio kapitalo.
Tyčia iškraipytas kontekstas
Dalis melagienoje pateikiamų duomenų turi pagrindo, tačiau informacija pateikiama manipuliatyviai, iškraipant kontekstą.
„Black Rock“ taip pat (visai netyčia) yra pagrindinis „MICROSOFT“, priklausančio Bilui Geitsui, akcininkas, kuris (sutapimas) yra „Pfizer“, kuris (kaip galite prisiminti, parduoda šią stebuklingą vakciną) yra akcininkas (visai netyčia) ir pagrindinis PSO rėmėjas“, – rašoma socialiniuose tinkluose platinamame tekste.
„Black Rock“ ir „Microsoft“
Žinutėje teigiama, kad kompanija „Black Rock“ yra pagrindinė B.Gatesui priklausančios bendrovės „Microsoft“ akcininkė.
Tai – klaidinantis teiginys. Visų pirma „Black Rock“ yra tik antroji pagal dydį „Microsoft“ akcijų valdytoja, jai priklauso 4,55 proc. akcijų.
Didžiausia „Microsoft“ akcininke yra jau minėtoji bendrovė „Vanguard“, kuriai priklauso 7,7 proc akcijų paketas.
2014 metais B.Gatesas ėmė pardavinėti savo įkurtos „Microsoft“ akcijas, tais pačiais metais didžiausiu akcijų valdytoju tapo buvęs bendrovės generalinis direktorius Steve’as Ballmeris.
2020 metų kovą B.Gatesas pasitraukė iš bendrovės valdybos. Tuo metu jis valdė vos 1,36 proc. bendrovės akcijų.
B.Gatesas ir „Pfizer“
B.Gateso įkurtas „Bill and Melinda Gates Foundation“ (liet. „Billo ir Melindos Gatesų fondas“) iš tiesų turi farmacijos kompanijos „Pfizer“ akcijų.
Jų fondas įsigijo dar 2002 metais.
Tuo metu buvo siekiama, kad kompanija išplėstų gamybą, kurdama besivystančių šalių moterims prieinamus leidžiamus kontraceptikus.
PSO rėmėjas
„Bill and Melinda Gates Foundation“ išties remia Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO). Fondas buvo pagrindinis PSO rėmėjas per pastarąjį dešimtmetį ir sudarė net 13 proc. 2016–2017 metų organizacijos biudžeto.
2020 vasarį fondas pažadėjo skirti 100 mln. JAV dolerių kovai su koronaviruso pandemija.
Ši suma buvo padidinta iki 250 mln. JAV dolerių balandį, po to, kai tuometinis JAV prezidentas D.Trumpas sustabdė šalies finansavimą organizacijai.
Fondo paaukotos lėšos skirtos kovai su pandemija visame pasaulyje.
PSO finansuojama iš dviejų pagrindinių šaltinių: valstybės narės moka šalių narystės mokesčius, teikia savanorišką finansavimą tiksliniams projektams, nemažą dalį sudaro nepriklausomų partnerių parama.
2020 metais „Bill and Melinda Gates Foundation“ skyrė 11,9 proc. metinės organizacijos gautos paramos. 11,76 proc. organizacijai skyrė Vokietija, 7,27 proc. – JAV.
Tačiau fondas ne visuomet pirmavo tarp didžiausių PSO rėmėjų.
Palyginimui – dar iki pandemijos, 2018–2019 metais, didžiausią procentą PSO metų biudžeto – 15,15 proc – skyrė JAV.
Antroje vietoje, skyręs 10,82 proc. atsidūrė „Bill and Melinda Gates Foundation“, trečioje – 8,12 proc. viso organizacijos metų biudžeto skyrė Jungtinė Karalystė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
-
Kinijos ligų kontrolės centras dabar tvirtina, kad koronavirusas atsirado ne Uhano turguje
-
PSO ekspertai teigia atradę kai ką svarbaus apie Uhano turgų ir koronavirusą
-
Nuo masinės moterų sterilizacijos iki siekio visą pasaulį paversti veganais: kaip atsirado keisčiausios konspiracijos teorijos apie Billą Gatesą
