Argentiniečių kilmės pontifikas, prieš vykdamas į Bangladešą, lankysis Mianmare. Per tris dienas vizito toje šalyje jis akis į akį susitiks su Mianmaro armijos vadu Minu Aungu Hlaingu.
Susitikti su generolu popiežiui rekomendavo Jangono arkivyskupas Charlesas Bo. Jis patarė Pranciškui per tą susitikimą nevartoti termino „rohinjai“, kad Mianmare, kur dominuoja budistai, nepakurstytų įtampos.
Mianmaro kariuomenės ir vyriausybės atstovai nevadina jų šiuo vardu rohinjų, nes mano, jog taip suteiktų Rachinų valstijos musulmonams etninės mažumos statusą. Vis dėlto rohinjai yra itin nemėgstama Mianmaro visuomenės dalis, jiems nesuteikiama Mianmaro pilietybė ir vyrauja nuomonė, kad jie yra neteisėti imigrantai bengalai.
Vatikano atstovas nurodė, kad popiežiui nedraudžiama vartoti to termino, tačiau, anot jo, pontifikas žada laikytis Ch.Bo patarimo.
Pastarosiomis dienomis tarptautinė bendruomenė vėl ėmė aktyviau smerkti Mianmaro valdžios veiksmus rohinjų atžvilgiu.
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas trečiadienį pareiškė, kad Mianmaro rohinjai patiria etninį valymą, o dėl šių „netoleruotinų kančių“, pasak jo, yra kaltos Mianmaro saugumo pajėgos ir „vietos kovotojai“.
Išvakarėse paskelbtoje tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ tyrimo ataskaitoje apie rohinjų krizę sakoma, kad dusinanti Mianmaro kontrolė rohinjų mažumos atžvilgiu prilygsta apartheidui.
Nuo rugpjūčio 25-osios, kai rohinjų kovotojai atakavo Mianmaro policijos postus, o armija surengė žiaurią atsakomąją kampaniją, iš Rachinų valstijos į Bangladešą pabėgo daugiau kaip 600 tūkst. rohinjų. Maždaug trečdalis jų – vaikai.