B.Netanyahu ir B.Obama buvo susitikę Baltuosiuose rūmuose, kelios dienos po JAV lyderio istorinio skambučio Irano prezidentui Hassanui Rouhani, pakursčiusio viltis dėl persilaužimo Vašingtono ir Teherano santykių srityje, kur jau 30 metų tvyro šaltis.
B.Netanyahu perspėjo, kad sankcijos Teheranui turi būti paliktos ir net sustiprintos, jei to prireiktų, ir sakė, kad vienintelė diplomatijos išdava, su kuria sutiktų Izraelis, būtų Irano „karinės branduolinės programos“ demontavimas.
Tačiau tai, kad kažkada įtempti lyderių santykiai gerėja, pademonstravo B.Netanyahu santūrumas per viešą pasirodymą spaudai su B.Obama. Prieš išvykdamas iš Izraelio B.Netanyahu perspėjo, kad atvirai kalbės prieš Teherano „saldžialiežuvystę“ ir „žavesio puolimą“.
B.Obama Izraelio lyderiui pasakė, kad neturi kito pasirinkimo, tik – „išbandyti“ Irano norą sutikti su diplomatija.
B.Netanyahu perspėjo, kad Iranas yra įsipareigojęs sunaikinti Izraelį ir kad iraniečių žodžiai bei darbai turėtų būti vertinami turint tai omenyje.
„Svarbiausia tai, kad Iranas visiškai demontuotų savo karinę branduolinę programą“, – sakė jis per keturias valandas trukusį apsilankymą Baltuosiuose rūmuose.
Izraelio premjeras tvirtino, kad ekonominės sankcijos turi būti paliktos, kol plėtojama diplomatija su Iranu, kuri bus atnaujinta spalio viduryje Ženevoje.
„Iš tikrųjų, jeigu Iranas derybų metu ir toliau plėtos savo branduolinę programą, tos sankcijos turėtų būti sugriežtintos“, – sakė jis.
Kol kas nesiimama jokių veiksmų griežtoms sankcijoms, kuriomis Vašingtonas aiškina žalą Irano ekonomikai ir diplomatinės strategijos dėl branduolinės programos permąstymą Teherane, sušvelninti.
Tačiau Iranas derybų proceso metu tikriausiai tikėsis tam tikro atsakomojo ekonominio spaudimo sumažinimo mainais į nuolaidas, tačiau B.Obama tokiu atveju susidurtų ir su izraeliečių, ir su „vanagų“ abiejose partijose Kapitolijuje pasipriešinimu.
B.Netanyahu taip pat nubrėžė aiškią „raudoną liniją“ Irano branduolinei programai, kuri, regis, turi potencialo prieštarauti Irano aspiracijoms ir nuolaidoms, kurias kitos tarptautinės galios gali būti pasirengusios padaryti Teheranui.
„Kas svarbiausia? Svarbiausia, ... kad Iranas visiškai demontuotų savo karinę branduolinę programą“, – sakė B.Netanyahu.
B.Obama teigė, jog Iranas turi imtis žingsnių, kuriuos būtų galima patikrinti, ir veiksmų, o ne vien kalbėti, kad įrodytų „visiškai“ vykdantis tarptautinius įsipareigojimus ir neturintis galimybių įsigyti branduolinį ginklą.
Tačiau jis taip pat sakė, kad pasirašęs dėl tokio režimo Iranas turėtų išsaugoti teisę į „taikią“ civilinę atominės energetikos programą.
Turėdamas omenyje B.Netanyahu politinę poziciją, B.Obama jam pasakė, jog būtent dėl ankstesnių grasinimų Iranas turi imtis veiksmų pasitikėjimui tarptautinėje bendrijoje atkurti.
„Turime išbandyti diplomatiją, – sakė B.Obama. – Tačiau mes pradedame šias derybas labai blaivia galva. Jos nebus lengvos ir viskam, ką darome, reikės aukščiausių tikrinimo standartų, kad (galėtume) suteikti tam tikrą sankcijų sušvelninimą, kurio, mano nuomone, jie siekia“.
Tačiau B.Obama taip pat užsiminė, kad, nepaisant didelių vilčių dėl diplomatinio persilaužimo, jis neatšauks grasinimo panaudoti jėgą, jeigu diplomatija žlugtų.
„Neatšaukiame jokių galimybių, tarp jų – karinių, kalbant apie užtikrinimą, kad Irane nebūtų branduolinių ginklų“, – sakė B.Obama.
Izraelis taip pat perspėjo, jog gali būti priverstas imtis vienašališkų karinių veiksmų, jei diplomatija žlugtų, kad būtų sumažinta Irano branduolinės programos grėsmė, kurią jis laiko egzistencine.
B.Netanyahu skepticizmui dėl H.Rouhani motyvų pritaria kai kurie karingi B.Obamos kritikai Kongrese, kurie gali komplikuoti bet kokias galimas prezidento pastangas sušvelninti sankcijas Iranui, jei bus pasiektas susitarimas.
Nors Iranas buvo dominuojanti susitikimo tema, B.Obama ir B.Netanyahu taip pat aptarė pastangas identifikuoti ir likviduoti Sirijos cheminius ginklus, JAV remiamas taikos derybas tarp izraeliečių ir palestiniečių.
B.Obama pagyrė B.Netanyahu už „drąsą“ įsitraukti į „garbingas“ derybas prieštaringiausiai vertinamais galutinio statuso tarp abiejų valstybių klausimais.
B.Netanyahu išreiškė viltį, kad šios derybos nulems „istorinę transformaciją“ Izraelio ir jo kaimynų santykių srityje.
Derybos buvo atnaujintos liepos pabaigoje, po to, kai JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry kelis mėnesius važinėjo stengdamasis susodinti abi šalis prie derybų stalo.
Tačiau po septynių diskusijų raundų paaiškėjo labai nedaug detalių, nes ir pats J.Kerry ragino nieko neskelbti spaudai, kad nebūtų nuodijama atmosfera.
Vėliau J.Kerry priėmė B.Netanyahu Valstybės departamente ir sakė, jog nors taikos derybos visuomet yra „sunkios ir komplikuotos“, jis yra įsitikinęs, kad B.Netanyahu yra dėl jų įsipareigojęs.
Antradienį B.Netanyahu turi pasakyti kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinei Asamblėjai.
