„Joks iššūkis nekelia didesnės grėsmės mūsų ateičiai ir ateities kartoms negu klimato pokyčiai, – perspėjo B.Obama. – Esama tokio dalyko kaip pavėlavimas.“
„Tai vienas iš retų atvejų – dėl savo dydžio, dėl savo masto; ir jeigu nepasielgsime teisingai, galime nesugebėti sugrįžti į ankstesnę padėtį, – prezidentas pridūrė kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose. – Galime nesugebėti pakankamai prisitaikyti.“
Elektrinių išmetalai sudaro apie 40 proc. viso JAV išmetamo anglies dvideginio, kuris yra labiausiai paplitusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, skatinančios klimato šiltėjimą.
Stengdamasis bent sulėtinti šį procesą, B.Obama paskelbė, kad jėgainių savininkai privalo iki 2030 metų sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį 32 proc. lyginant su 2005 metų lygiu.
Elektrinių išmetalai sudaro apie 40 proc. viso JAV išmetamo anglies dvideginio, kuris yra labiausiai paplitusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, skatinančios klimato šiltėjimą.
B.Obama aiškino, kad „šis žingsnis yra svarbiausias, kurį Amerika kada nors atliko kovoje su pasaulinio klimato pokyčiais“.
Prezidento pranešimas tapo startiniu šūviu ištisus mėnesius truksiančioje Baltųjų rūmų ekologinėje kampanijoje, kuri turėtų tapti B.Obamos politinio palikimo sudedamąja dalimi.
Vėliau rugpjūtį B.Obama taps pirmuoju prezidentu, kada nors aplankysiančius Aliaskos Arkties regioną.
„Mūsų tėvynainiai amerikiečiai jau stebėjo, kaip jų bendruomenės niokojamos tirpstančio ledo ir kylančių vandenynų“, – pabrėžė jis.
Rugsėjį, kai B.Obama priims Baltuosiuose rūmuose popiežių Pranciškų, tikimasi, kad jie abu paskelbs įkvepiantį bendrą kreipimąsi imtis veiksmų.
Tuo tarpu gruodį visų valstybių atstovai susirinks Paryžiuje patvirtinti taisyklių, kurios turėtų padėti užtikrinti, jog pasaulio klimatas neatšiltų labiau negu dviem laipsniais Celsijaus lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
