Kinija nedelsdama pareiškė protestą ir apkaltino B.Obamą žlugdant dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykius.
Baltieji rūmai Tibeto dvasinio lyderio, kuris daugiau kaip pusę amžiaus gyvena išeivijoje, vizitą surežisavo kaip nežymų įvykį – surengė jį savaitgalį, privačioje Baltųjų rūmų dalyje. Vėliau Baltieji rūmai paskelbė nuotrauką, kurioje matyti B.Obama be kaklaraiščio, atidžiai besiklausantis budistų vienuolio drabužiu vilkinčio Dalai Lamos.
„Prezidentas dar kartą pareiškė savo tvirtą paramą unikalių religinių, kultūrinių ir lingvistinių Tibeto ir tibetiečių visame pasaulyje tradicijų išsaugojimui“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.
„Jis pabrėžė tibetiečių žmogaus teisių apsaugos Kinijoje svarbą“, – nurodoma pareiškime apie tą 44 minutes trukusį susitikimą privačiame rūmų Žemėlapių kambaryje.
Baltieji rūmai neleido susitikime dalyvauti žurnalistams ir paskelbė apie jį vos kelios valandos prieš tai, kai Dalai Lama turėjo baigti 11 dienų trukusį savo vizitą Vašingtone, kur vadovavo tūkstančius tikinčiųjų sutraukusioms budistinėms apeigoms už taiką pasaulyje.
B.Obamos dukterys Malia ir Sasha trumpam buvo atėjusios į Žemėlapių kambarį susitikti su Dalai Lama, sakė šaltinis, informuotas apie tą susitikimą.
Dalai Lama išreiškė pasitenkinimą susitikimu ir sakė, kad „žmogiškuoju lygiu“ jautėsi artimas B.Obamai.
B.Obama yra „didžios demokratinės šalies prezidentas, tad natūraliai demonstruoja susirūpinimą dėl pagrindinių žmogiškųjų vertybių, žmogaus teisių, religinės laisvės“, po susitikimo žurnalistams sakė Dalai Lama.
„Tad natūraliai jis demonstruoja nuoširdų susirūpinimą dėl kančių Tibete ir, taip pat, kai kuriose kitose vietose“, – sakė tibetiečių dvasinis lyderis.
Baltieji rūmai pabrėžė, kad ir Jungtinės Valstijos, ir Dalai Lama priima Tibetą kaip Kinijos dalį. Tačiau Pekinas tvirtina, kad Dalai Lama yra Kinijos „skaldytojas“, nes siekia Tibeto atsiskyrimo.
Kinija iškvietė antrąjį pagal rangą JAV ambasados pareigūną Robertą Wangą. Kinijos užsienio reikalų ministerija paragino Jungtines Valstijas „liautis nuolaidžiavus antikiniškoms separatistinėms jėgoms, kurios siekia „Tibeto nepriklausomybės“, ir liautis jas rėmus“.
„Tokiu veiksmu buvo šiurkščiai įsikišta į Kinijos vidaus reikalus, įžeisti Kinijos žmonių jausmai ir pakenkta Kinijos ir Amerikos santykiams“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ma Zhaoxu, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Dalai Lama išreiškė pasitenkinimą susitikimu ir sakė, kad „žmogiškuoju lygiu“ jautėsi artimas Barackui Obamai.Kinijos valstybinė televizija neužsiminė apie Dalai Lamos derybas Vašingtone, bet plačiai nušvietė vieną retai pasitaikantį dalyką – tai, kad prezidentas Hu Jintao surengė priėmimą jaunimui iš JAV.
Baltųjų rūmų pareiškime deklaruojama parama Kinijos ir Dalai Lamos atstovų dialogui, be to, sakoma, jog tibetiečių lyderis viliasi, kad derybos netrukus bus atnaujintos.
Kinija yra surengusi devynis derybų su Dalai Lamos pasiuntiniais ratus, kurių paskutinis įvyko 2010 metų sausį. Tačiau šis dialogas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų, todėl daugelis tibetiečių mano, kad Pekinas bando išlaukti iki 76 metų Dalai Lamos mirties ir viliasi, kad su jo mirtimi išblės ir jo raginimai dėl didesnių teisių.
Tai jau antras B.Obamos susitikimas su Dalai Lama einant JAV prezidento pareigas. Pirmasis įvyko 2010 metų vasarį, taip pat Baltųjų rūmų Žemėlapių kambaryje, už uždarų durų.
Ankstesnis JAV prezidentas George'as W.Bushas buvo atvirai susitikęs su Dalai Lama – jis įteikė jam Kongreso Aukso medalį.
Baltieji rūmai pakartojo, jog remia „bendradarbiavimo partnerystę“ su Kinija – augančia jėga ir didele JAV skolintoja. Sausio mėnesį Vašingtonas buvo patiesęs raudoną kilimą valstybinio vizito atvykusiam Hu Jintao.
JAV įstatymų leidėjai ir žmogaus teisių gynėjai spaudė demokratą B.Obamą susitikti su Dalai Lama, ir kai kurie jų išreiškė nusivylimą, kad jis taip ilgai delsė patvirtinti susitikimą.
„Šis susitikimas yra „geriau vėliau negu niekada“, bet vis tiek nuvilia tai, kad susitikimas su Dalai Lama buvo įterptas paskutinę minutę, po akivaizdaus didelio Baltųjų rūmų dvejojimo dėl prieštaravimų iš Pekino“, – sakė Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkė ir Respublikonų partijos narė Ileana Ros-Lehtinen.
