Keturi BBC žurnalistai nagrinėjo išpuolių seriją viename mieste – Černihive, bandydami išsiaiškinti, ar jie atspindi Rusijos taktiką visoje Ukrainoje ir ką atskleidžia apie jos okupacinę strategiją.
Pateiktoje ataskaitoje pateikiama iškalbingos informacijos.
1. Tiesioginis taikinys – civiliai gyventojai
„Jie šaudė į mus iš visų jėgų“, – sako 20-metė Diana. Per kelias minutes nuo susidūrimo su rusų tanku pusė jos šeimos žuvo.
Diana, jos motina Irina, jos partneris Saša ir jo jaunesnysis brolis Maksimas kovo 9 d. po kelias savaites trukusio apšaudymo bėgo iš Černihivo. Jie turėjo vieną paprastą tikslą – pasiekti saugią vietą šalies vakaruose, kur jų laukė giminaičiai. Tačiau vos išvykę iš miesto į pietus, jie atsidūrė pavojuje.
Kai jų „Volkswagen Golf“ pravažiavo Kolyčivkos kaimą, Saša pamatė priekyje važiuojančius rusų tankus. Vienas iš jų iš karto į juos šovė. Jis spustelėjo akceleratorių, tikėdamasis greičiau prašokti pavojingą zoną – ir tada automobilis užgeso.
Šaudymas tęsėsi, ir Saša sušuko, kad visi išliptų – bet 15-metis Maksimas jau buvo sužeistas. Jo krūtinėje žiojėjo skylė, o iš burnos bėgo kraujas.
Diana, Saša ir Irina nušliaužė į krūmus – bet artėjo kareiviai, šaukdami vienas kitam, klausdami, kur šeima slepiasi. Kulkos spragsėjo jų link.
Dianos koja irgi buvo irgi sužeista. Saša bandė ją tvarstyti, bet kai pasuko padėti Irinai, siaubas dar labiau sustiprėjo.
„Irina atsegė savo striukę ir mes supratome, kad nėra ką tvarstyti“, – „BBC News“ pasakojo Diana. Dalis jos pilvo ir žarnų buvo kiaurai peršauta.
Jie išgirdo daugiau šūvių ir Diana atsisuko į Sašą, manydama, kad tai paskutinės jų minutės.
„Turėjome laiko pasakyti, kad mylime vienas kitą“, – sakė ji. Paklausiau Sašos: „Ar mes čia mirsime?“
Jis atsakė: „Tikriausiai“.
„Mano mama dar truputį pamėgino gelbėtis su mumis. Vis atsisukdavau ir sakydavau: „Mama, šliaužk, prašau, prašau.“
Ji atsakė: „Taip, taip“. Ir tada ji atsigulė ant žemės. Ji ten mirė.“
Dukra vis atsisukdavo ir sužeistai motinai sakydavo: „Mama, šliaužk, prašau, prašau.“
Diana toliau šliaužė, sekdama paskui Sašą, kai jis praskynė jai kelią per krūmynus. Jie įveikė degantį lauką ir pasiekė mišką.
Diana ir Saša išgyveno ir ji pateko į ligoninę. Ji neteko keturių kairės kojos pirštų.
Diana neabejoja, kad užpuolikai buvo rusai, nes jų akcentai, uniformos ir ant vieno iš tankų užteptas Z simbolis rodė, kad tai Rusijos kariai.
BBC tyrimo grupė nerado jokių įrodymų, kad netoli išpuolio vietos būtų buvę teisėtų karinių taikinių.
Žudė susibūrusius eilėje prie duonos
Kovo 16 d. rytą ukrainiečių žurnalistę Aliną Klimenko pasiekė žinia apie miestui labai reikalingą duonos siuntą. Jos tėvas Vitalijus nuskubėjo stoti į eilę.
Tačiau po kurio laiko jis atsitraukė, nes netoliese esantis namas buvo apšaudytas. Kiti, jau pripratę prie miesto apšaudymo garso, liko laukti duonos.
Tada buvo apšaudyta laukiančių žmonių eilė.
Alina išbėgo filmuoti padarinių. Jos filmuotoje medžiagoje matyti ant žemės gulintys kūnai ir į įvykio vietą atskubėjęs greitosios pagalbos automobilis.
BBC įsitikino Alinos vaizdo įrašo autentiškumu ir nustatė, kad įvykio vieta yra miesto gyvenamajame rajone.
Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, per šį išpuolį žuvo mažiausiai 14 civilių.
Alinos tėvas, turintis karinį išsilavinimą, teigia, kad ugnis buvo paleista iš šiaurės rytų, o tai atitinka tai, kad puolimą pradėjo Rusijos daliniai, veikę už kelių kilometrų į šiaurę nuo Černihivo, teigia Karo tyrimų instituto (ISW) kartografavimo grupė.
Ginkluotės ekspertas Markas Cancianas apžvelgė BBC atliktą tyrimą. Jis teigė, kad žala atitinka raketos, kurios nuotolis siekia iki 30 km, smūgį.
Kovo 16 d. palydovinėje nuotraukoje matyti Rusijos pajėgos su tokio tipo ginkluote už 14 km į šiaurės rytus nuo miesto.
2. Pagrindinių paslaugų nutraukimas
Vanduo yra bene svarbiausias žmogaus poreikis, ir esama įrodymų, kad Rusija sąmoningai taikėsi į vandens tiekimo infrastruktūrą Černihivo mieste.
Kovo 14 d. buvo smogta miesto pakraštyje esančiai siurblinei.
Pasak Černihivo vandens tiekimo įmonės vadovo Serhijaus Maliavkos, per išpuolį smarkiai apgadintas vandens rezervuaras ir sugriautas valdymo punktas. Jis teigė, kad žuvo šios įmonės darbuotojas ir trys pastarojo šeimos nariai. Šeima vandenvietėje buvo apsistojusi po to, kai apšaudymo metu buvo sugriautas jų namas.
Palydovinėse nuotraukose matyti, kokia žala padaryta vandenvietei, veikusioje miškingoje vietovėje, toli nuo kitų pastatų, galėjusių tapti kariniais taikiniais.
Vandens tiekimo bendrovės paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai apgadintas valymo rezervuaras, nedideli krateriai žemėje. Pažeidimai, primenantys bombų skeveldrų skyles, išmargino pastatus.
Palydovinėje nuotraukoje matoma kraterių seka leidžia manyti, kad smūgiai buvo vykdomi iš žemės, sako Nyderlandų taikos organizacijos „Pax“ ginklų tyrėjas Wimas Zwijnenburgas.
„Smūgis ir sprogimo kryptis rodo, kad raketos buvo paleistos iš vakarų nuo vandens objekto, o tai atitinka į vakarus esančių Rusijos karinių pajėgų judėjimą, remiantis viešais duomenimis apie jų buvimo vietas“, – BBC cituoja „Pax“ ekspertą.
Neturėdami galimybės patekti į patį objektą, ekspertai, su kuriais kalbėjosi žurnalistai, sako, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kokie ginklai buvo panaudoti. Tokius apgadinimus galėjo padaryti ne vien raketų, bet ir sunkiosios artilerijos ar minosvaidžių šūviai.
Vandens tiekimo bendrovės vadovas sako, kad į šį gyvybiškai svarbų objektą buvo smogta tris dienas iš eilės.
Rusijos kariai naikino miesto infrastruktūrą, kad nebūtų nei dujų, nei elektros, nei vandens tiekimo.
„Nebuvo jokio karinio taikinio. Esu 100 proc. įsitikinęs, kad Rusijos kariai naikino miesto infrastruktūrą, kad mieste nebūtų nei dujų, nei elektros, nei vandens tiekimo“, – „BBC News“ sakė S.Maliavko.
Jis teigė, kad kitur taip pat buvo sunaikinti dar du įrenginiai, todėl vandens tiekimas buvo nutrauktas daugumai miesto gyventojų.
Karo taisyklės draudžia iš anksto apgalvotus išpuolius prieš taikinius, būtinus civilių gyventojų gyvenimui, pavyzdžiui, vandens tiekimo infrastruktūrą.
„Tai buvo padaryta siekiant sukelti gyventojų paniką“, – sako S.Maliavko. Jis dar pridūrė: „Ir Rusija tikriausiai tikisi, kad jei įvyks humanitarinė katastrofa, vietos valdžia sutiks pradėti derybas – ir miestas pasiduos.“
3. Atsakomybės neigimas
Maskva suskubo neigti, kad Rusijos pajėgos mieste nužudė eilėje prie duonos laukusius civilius gyventojus – esą Černihive tuo metu nebuvo jokių Rusijos karių. Tačiau rusai žengė dar toliau, teigdami, kad įvykis buvo arba inscenizuotas, arba kad žuvusieji buvo „ukrainiečių nacionalistų“ aukos.
Tokių Rusijos vyriausybės neigimo pavyzdžių būta ne vieno:
- Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad filmuota medžiaga su kūnais Bučoje buvo „inscenizuota“ rusams pasitraukus. Palydovinės nuotraukos tam prieštaravo.
- Rusijos ambasada Londone melagingai teigė, kad kovo mėn. įvykęs gimdymo namų sprogdinimas Mariupolyje buvo inscenizuotas. BBC rado įrodymų, paneigiančių šiuos teiginius.
- Apytikriai 300 žmonių žuvo per išpuolį prieš teatrą, kuriame prieglobstį buvo radę civiliai Mariupolio gyventojai. Rusija neigia įvykdžiusi išpuolį, kuris buvo plačiai pasmerktas.
