Kas nutiko „Malaysia Airlines“ lėktuvui MH370?
Šeštadienio rytą, 41 minutė po vidurnakčio, „Boeing 777“ lėktuvas pakilo iš Tarptautinio Kuala Lumpūro oro uosto ir nuskrido Pekino link. Lėktuve buvo 12 įgulos narių ir 227 keleiviai, iš kurių bent du keliavo su vogtais pasais. Lėktuvas maždaug dvi valandas skrido numatytu maršrutu, šiaurės-šiaurės rytų kryptimi. Jis kirto Malaizijos pusiasalį ir virš Pietų Kinijos jūros nuskrido pietinio Vietnamo galo link. Netrukus ryšys su lėktuvu dingo. Dispečeriai negavo jokio pavojaus signalo. Kol kas tai viskas, ką žino keleivių šeimų nariai ir visuomenė.
Ar tai reiškia, kad kiti žino daugiau?
Greičiausiai. Staigus apieškomo ploto išplėtimas, įtraukiant Malaizijos sausumos teritoriją ir Malakos sąsiaurį „ne toje“ pakrantėje leidžia manyti, kad galinga karinė stebėjimo technika užfiksavo daugiau informacijos apie MH370 nei žinojo civilinė valdžia. Nors JAV (arba Kinijos) kariuomenės vadovybė nenorėtų dalintis informacija, bijodama atskleisti ką nors apie įslaptintas žvalgybos misijas, panašu, kad jie šį tą pašnibždėjo paieškos komandoms į ausį.
Nors JAV (arba Kinijos) kariuomenės vadovybė nenorėtų dalintis informacija, bijodama atskleisti ką nors apie įslaptintas žvalgybos misijas, panašu, kad jie šį tą pašnibždėjo paieškos komandoms į ausį.
Kodėl nebuvo jokio pavojaus signalo?
Taip galėjo nutikti įvairiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, jei lėktuvas būtų ore susidūręs su kokiu nors objektu arba įvykus staigiam sprogimui. Abu pilotai galėjo netekti sąmonės – dėl nelaimingo sutapimo arba piktybiškų veiksmų. Arba galėjo būti ir taip, kad įvykus nenumatytam incidentui visą dėmesį jie skyrė lėktuvo gelbėjimui, o ne bendravimui su išoriniu pasauliu. Taip nutiko ir „Air France 447“ lėktuvui, kuris nukrito į Atlanto vandenyną, kai staiga ėmė netekti greičio skrisdamas iš Rio de Žaneiro į Paryžių.
Ar galėjo tas pats ištikti ir Malaizijos lėktuvą?
Galėjo, tačiau tokiu atveju nuostabą kelia tai, kad vandenyje nerasta nuolaužų. Nukritus „Air France“ lėktuvui, jo liekanos buvo rastos gana greitai, nors avarija įvyko toliau nuo kranto. Nebuvo rasta ir žibalo dėmės, kuri paprastai susidaro. Reaktyvinis kuras plūduriuoja vandens paviršiuje ir tikrai būtų išsiliejęs per susidūrimą.
Ar į kabiną galėjo kas nors įsinešti sprogmenų?
Tai viena iš daugybės galimybių. 1988 metais „Pan Am 103“ lėktuvą virš Lokerbio susprogdino bomba, kuri buvo keleivio, taip ir neįsėdusio į lėktuvą, lagamine. Nuo to laiko keleiviai visada keliauja su savo bagažu. Jei užsiregistravęs keleivis neįlaipinamas, iš lėktuvo pašalinamas ir jo lagaminas. Tačiau kiekvienas, kurio daiktai kada nors buvo pasimetę keičiant lėktuvus, žino, kad kartais lagaminai gali iškeliauti be šeimininkų. Yra ir mažai tikėtina galimybė, kad lėktuvo dingime galėjo dalyvauti oro uosto ar oro linijų darbuotojai.
Stebėtinai populiari teorija teigia, kad lėktuvą galėjo numušti Šiaurės Korėjos raketa, nors ji yra už 3 tūkst. kilometrų nuo tos vietos, kur dingo lėktuvas.
Keli žmonės užregistravo ir atidavė savo lagaminus, bet į lėktuvą neįsėdo. Ar tai nekelia įtarimų?
Netiesa. Pasak oro linijų, keturi keleiviai tiesiog nepasirodė oro uoste. Jie net neužsiregistravo skrydžiui.
Ar kas nors pasidomėjo „Boeing 777“ saugumu – ypač pavojumi, kad ledas gali sutrikdyti degalų tiekimą varikliams, kaip nutiko „British Airways“ lėktuvui Hitrou oro uoste?
„BA 777“ lėktuvas, avariniu būdu nusileidęs Hitrou oro uoste, be aukų, pritrūko degalų, jo tiekimas sutriko susiformavus ledo kristalams. Tuo metu jis jau artėjo prie oro uosto. O MH370 lėktuvas buvo 10 km aukštyje, kuriame jis būtų galėjęs šimtus kilometrų sklęsti išjungtais varikliais ir kviesti pagalbą. Net jei varikliai visiškai išsijungia, atsarginiai generatoriai vis vien tiekia energiją pilotų kabinai.
Kokios dar iškeltos teorijos?
Beveik visos, išskyrus ateivių pagrobimą. Stebėtinai populiari teorija teigia, kad lėktuvą galėjo numušti Šiaurės Korėjos raketa, nors ji yra už 3 tūkst. kilometrų nuo tos vietos, kur dingo lėktuvas.
Ar oro linijos tikrina keleivių dokumentus pavogtų pasų duomenų bazėse?
Paprastai ne. JAV vyriausybė ypač kruopščiai domisi visais, kurie skrenda į ar per JAV oro erdvę, ir iš anksto reikalauja keleivių duomenų, kurie sugretinami su įvairiomis duomenų bazėmis, kad būtų patikrinti įtarimų keliantys žmonės. Tačiau nors Interpolas renka duomenis apie pavogtus kelionių dokumentus, oro linijoms ši informacija paprastai nėra teikiama.
Ar skrydžio numeris MH370 bus naudojamas ateityje?
Ne. Naktinis skrydis iš Kuala Lumpūro į Pekiną dabar žymimas numeriu MH318.