Suprasti akimirksniu
- Sprogimo epicentras veikiausiai buvo 130 m ilgio pilkas sandėlys šalia prieplaukos uosto zonoje
- Sprogimai buvo girdimi net Kipro sostinėje Nikosijoje, esančioje už maždaug 240 kilometrų
- Žuvo mažiausiai 100 žmonių, o dar daugiau nei 4000 buvo sužeista
- Sprogimai driokstelėjo Libanui grumiantis su didžiausia ekonomine krize nuo 1975–1990 metų pilietinio karo
„Iki šiol daugiau nei 4 000 žmonių buvo sužeisti ir daugiau kaip 100 žmonių neteko gyvybių. Mūsų komandos vis dar vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas aplinkinėse teritorijose“, – sakoma Raudonojo Kryžiaus pranešime.
Plykstelėjus didžiuliam oranžinės liepsnos kamuoliui, virš teritorijos pakibo tirštas grybo pavidalo dūmų debesis.
Neaišku, dėl ko įvyko sprogimas, kurio galia atitiko 3,5 balo stiprumo žemės drebėjimo smūgį, nurodo Vokietijos geofizinių tyrimų centras GFZ. Jo garsas buvo girdimas net Kipro sostinėje Nikosijoje, esančioje už 240 km nuo Beiruto.
Libano vidaus reikalų ministras pranešė, jog uoste, regis, sprogo didžiulis kiekis amonio nitrato.
Nuniokojimo mastas pribloškė šalį, besigrumiančią tiek su koronaviruso pandemija, tiek su su didžiausia ekonomine krize nuo 1975–1990 metų pilietinio karo.
Kelios valandos po sprogimo, labiausiai niokojančio per visą neramią Libano istoriją, į nelaimės vietą iš viso miesto vis dar skubėjo greitosios pagalbos automobiliai, vežę į ligonines sužeistuosius. Labai greitai ligoninės buvo perpildytos. Jos prašė parūpinti kraujo atsargų ir mobilių elektros generatorių.
Rajonuose aplink uostą kruvini gyventojai svirduliavo nuolaužomis nusėtomis gatvėmis, kuriose buvo matyti daugybė aplamdytų automobilių. Smūginė banga nuniokojo pastatus ir išdaužė jų langus bei išlaužė duris kelių kilometrų spinduliu. Nukentėjo ir vienintelis mieste esantis tarptautinis oro uostas.
Kariuomenės sraigtasparniai padėjo gesinti didžiulį gaisrą uosto teritorijoje.
Vidaus reikalų ministras Mohammedas Fahmi vietos televizijai sakė, jog uoste, regis, sprogo daugiau kaip 2 700 tonų amonio nitrato, saugoto uosto sandėlyje nuo 2014 metų, kai buvo konfiskuotas iš vieno krovininio laivo.
Liudininkai pranešė matę oranžinį dūmų debesį. Toks debesis paprastai matomas, kai sprogus nitratams išsiskiria toksiškas azoto dioksidas.
Vaizdo įrašuose matyti, kad prieš pat sprogimą netoliese įsiplieskė gaisras. Vietos televizijos pranešė, kad jis kilo fejerverkų sandėlyje. Ugnis, regis, persimetė į šalia esantį pastatą ir tada driokstelėjo galingesnis, kurtinamas sprogimas, po kurio į padangę pakilo grybo pavidalo dūmų debesis.
Sprogimas driokstelėjo tvyrant įtampai tarp Izraelio ir šiitų sukarinto judėjimo „Hezbollah“ Libano pietiniame pasienyje. Daugelis gyventojų pranešė prieš sprogimą girdėję lėktuvų ūžesį. Tai pakurstė gandus, jog galėjo būti įvykdyta ataka, nors Izraelio karinės aviacijos skrydžiai virš Libano yra įprasti.
Vienas Izraelio vyriausybės pareigūnas sakė, kad žydų valstybė „neturi nieko bendra“ su šiuo sprogimu. Jis kalbėjo anonimiškai, nes nebuvo įgaliotas teikti informaciją žiniasklaidai. Izraelio pareigūnai paprastai nekomentuoja „užsienio pranešimų“. Žydų valstybės vyriausybė pasiūlė Libanui skubią pagalbą per tarptautinius tarpininkus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas „pasirengęs padėti Libanui“, tiesa, be jokio pagrindo pridūrė manantis, kad tai buvo ataka, o valstybės sekretorius Mike'as Pompeo išreiškė savo „giliausią užuojautą“.
„Mūsų komanda Beirute pranešė man apie didžiulę žalą miestui ir žmonėms, kurie man brangūs. Tai papildomas iššūkis ir taip jau gilios krizės metu“, – nurodė M.Pompeo rašytiniame pareiškime.
Libano sveikatos apsaugos ministras Hassanas Hamadas nurodė, kad ligoninės sunkiai tvarkosi su sužeistųjų antplūdžiu, ir pridūrė, kad arabų šalys bei Libano draugai siūlo pagalbą.
Beiruto muchafazos vadovas Marwanas Abboudas negalėjo sulaikyti ašarų, savo akimis išvydęs nuniokojimo mastą.
„Beirutas yra nuniokotas miestas“, – šūktelėjo jis.
Ministras pirmininkas Hassanas Diabas pažadėjo, kad „kaltininkai už tai sumokės“.
Baltuosiuose rūmuose pradėdamas koronaviruso pandemijai skirtą spaudos konferenciją D.Trumpas sakė, kad sprogimas Libane „panašus į siaubingą ataką“.
Vienam iš žurnalistų paklausus, ar jis esąs tikras, jog tai buvo ataka, D.Trumpas atsakė: „Buvau susitikęs su kai kuriais puikiais mūsų generolais, ir jie, regis, mano, jog taip ir buvo.“
Tuo metu trys Gynybos departamento pareigūnai televizijai CNN sakė, jog iki antradienio vakaro „nebuvo jokių požymių, kad Beirutą sudrebinę galingi sprogimai buvo ataka“.
Pentagono atstovai sakė, jog „nežino, apie ką kalba prezidentas“, nurodė CNN.
Naujienų agentūros AP žurnalistai iš įvykio vietos pranešė, kad uoste matyti ant žemės gulintys sužeisti žmonės. Vienas civilinės saugos pareigūnas sakė, kad uosto teritorijoje tebėra lavonų, daugelis jų – po griuvėsiais.
Per sprogimą buvo apgadintos kelios Beiruto ligoninės. Prie Šv. Jurgio universitetinės ligoninės būriavosi įvairių sužalojimų patyrę žmonės, dalis jų atvyko pėsčiomis, kiti – savo mašinomis. Čia sužeistieji buvo vežami ir greitosios pagalbos automobiliais. Per sprogimą buvo smarkiai nuniokotas ligoninės vidus ir dingo elektra. Nukentėjusiesiems medikai teikė pagalbą tiesiog gatvėje, paguldę juos ant neštuvų ar pasodinę į vežimėlius.
Jungtinių Tautų taikos palaikymo misija Libane (UNIFIL) pranešė, kad buvo apgadintas vienas iš jos laivų uoste, taip pat nukentėjo kažkiek taikdarių, kai kurie jų – sunkiai.
Sprogimas, atgaivinęs prisiminimus apie didžiulius sprogimus, drebinusius Libaną pilietinio karo metais, driokstelėjo JT remiama tribunolui ruošiantis paskelbti verdiktą byloje dėl buvusio Libano ministro pirmininko Rafiqo Hariri nužudymo 2005 metais.
Milijardierius R.Hariri žuvo, kai savižudis sprogdintojas detonavo sunkvežimį su tona sprogmenų, pro šalį važiuojant ekspremjero kortežui. Tas sprogimas, kaip ir antradienio, buvo juntamas už daugelio kilometrų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jo šalis siunčia Libanui pagalbą.
„Hezbollah“ remiantis Iranas taip pat pranešė esąs pasirengęs padėti.
„Libane, išlik tvirtas“, – tviteryje parašė šiitiškos respublikos užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.
