Penktadienį Baltarusijos skrydžių bendrovė „Belavia“ savo interneto puslapyje paskelbė, kad neskraidins sirų, irakiečių ir jemeniečių iš Turkijos.
Apie tokį sprendimą „Belavia“ pranešė po to, kai pati Turkijos skrydžių bendrovė paskelbė, jog sirams ir irakiečiams nebeparduos kelionių bilietų į Minską.
„Atsižvelgiant į kompetentingų Turkijos institucijų sprendimą, nuo 2021 m. lapkričio 12 d. Irako, Sirijos ir Jemeno piliečiams draudžiama iš Turkijos skristi į Baltarusiją.
Skrydžių bendrovės „Belavia“ keleiviai, kuriems galioja šis draudimas, gali susigrąžinti visą už bilietą sumokėtą sumą bilieto įsigijimo vietoje“, – rašoma „Belavia“ pranešime.
Teigiama, kad šie skrydžiai prisidėjo prie Aliaksandro Lukašenkos sukeltos migrantų krizės Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija.
Veiksmų ėmėsi Ankara
Ankara penktadienį uždraudė Sirijos, Irako ir Jemeno piliečiams iš Turkijos oro uostų skristi į Baltarusiją dėl migrantų krizės prie rytinės Europos Sąjungos sienos.
„Dėl nelegalaus Europos Sąjungos ir Baltarusijos sienos kirtimo problemos nuspręsta, kad Irako, Sirijos ir Jemeno piliečiams, norintiems iš Turkijos oro uostų vykti į Baltarusiją, nebus leista įsigyti bilietų ir lipti į orlaivius iki tolesnio pranešimo“, – sakoma Turkijos civilinės aviacijos administracijos pranešime.
Ši žinia paskelbta po skubių diplomatinių kontaktų tarp Lenkijos, Turkijos ir Europos pareigūnų, inicijuotų siekiant sustabdyti migrantų, bandančių neteisėtai kirsti rytinę ES sieną, antplūdį.
Šis pranešimas rodo pokyčius oficialioje Turkijos pozicijoje dėl gilėjančio konflikto tarp Baltarusijos, jos sąjungininkės Rusijos, ir ES valstybių.
Oro bendrovė „Turkish Airlines“ antradienį atmetė kaltinimus, kad jos skrydžiai „sudaro prielaidas neteisėtai prekybai migrantais“.
Tokie pranešimai „neatspindi tiesos“, nurodė oro bendrovė išplatintame pareiškime.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu trečiadienį telefonu aptarė migrantų krizę su Lenkijos diplomatijos vadovu Zbigniewu Rau.
Per pokalbį M.Cavusoglu „išreiškė apgailestavimą dėl bandymų vaizduoti Turkiją kaip dalį šios problemos“, nurodė ministerija.
Turkijoje glaudžiasi iki 5 mln. pabėgėlių ir migrantų, kurių dauguma atvyko iš karo draskomos Sirijos. Šalis išlieka vienu pagrindinių maršrutų, kuriais migrantai ir pabėgėliai mėgina pasiekti Europą.
Berlynas: ES derybos duoda vaisių
Europos Sąjungos pradėtos derybos su oro bendrovėmis ir tranzito valstybėmis dėl pastangų išspręsti krizę dėl migrantų, besirenkančių prie Baltarusijos sienos su bloko valstybėmis, pradeda duoti rezultatų, padedančių sušvelninti padėtį, penktadienį pareiškė Berlynas.
„Derybos tęsiasi, ir šiandien kai kurie požymiai rodo, kad jau pasiekėme tam tikrų laimėjimų“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė, Ankarai uždraudus Sirijos, Irako ir Jemeno piliečiams skristi iš Turkijos oro uostų į Baltarusiją. Panašų sprendimą taip pat priėmė Irako nacionalinė oro bendrovė.
Vakarų valstybės teigia, kad baltarusių prezidentas Aliaksandras Lukašenka vilioja migrantus į savo šalį, o tada siunčia juos per sieną į Europos Sąjungą, taip keršydamas už bloko sankcijas.
ES ėmėsi virtinės baudžiamųjų priemonių Minsko atžvilgiu dėl represijų prieš baltarusių opoziciją po pernai įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų.
Blokas taip pat pagrasino imtis veiksmų prieš kitas šalis ar oro transporto bendroves, kurios prisideda prie krizės gabendami migrantus į Baltarusiją.
„Niekam neturėtų būti leista nebaudžiamai dalyvauti Lukašenkos nežmoniškoje veikloje“, – anksčiau šią savaitę pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas ir įspėjo, kad „mes, ES, ir šiuo atveju esame pasiruošę pasekmėms“.
Padėtis Lenkijos pasienyje paaštrėjo pirmadienį, kai į šalies teritoriją iš Baltarusijos nelegaliai bandė patekti maždaug tūkstantis žmonių. Skaičiuojama, kad iš viso Lenkijos pasienyje su Baltarusija gali būti maždaug 4 tūkst. žmonių.
Dėl migrantų krizės kurstymo Europos Sąjunga Baltarusijos režimui ketina pritaikyti naujas sankcijas.
Leidinys „Politico“ anksčiau šią savaitę pranešė, kad, siekdama blokuoti migrantų srautą iš Baltarusijos, ES siekia daryti spaudimą oro linijoms ir pareigūnams, padedantiems nelegalius migrantus iš jų gimtųjų šalių gabenti prie Europos Sąjungos sienų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Antradienį ES sakė spaudžianti 13 valstybių, kad jos nebeleistų savo piliečiams vykti į Baltarusiją, iš kur migrantai mėgina nelegaliai patekti į bloką.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją ir vadina tai hibridine agresija.
Baltarusijai, kuri yra artima Rusijos sąjungininkė, taikomos ES ir kitų Vakarų šalių sankcijos dėl brutalaus susidorojimo su opozicija ir nepriklausoma žiniasklaida po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, taip pat dėl gegužę įvykusio incidento, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs bendrovės „Ryanair“ laineris ir buvo suimtas jame buvęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas bei jo draugė.
A.Lukašenka po griežtos tarptautinės reakcijos į „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą gegužės pabaigoje pareiškė, kad dabar Vakarų šalys pačios turės kontroliuoti narkotikų kontrabandą ir nelegalią migraciją.
Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą pradėti dialogą su Baltarusija, norint išspręsti migrantų krizę Lenkijos pasienyje.
