Šis sprendimas reiškia, kad Briuselis pasirinko nepirkti Europoje gaminamų naikintuvų „Eurofighter Typhoon“, o kritikai tai laiko „smūgiu Europos Sąjungos pastangoms susikurti savo gynybos sistemą“.
Pernai kovą Belgija paskelbė konkursą įsigyti 34 naikintuvus, turinčius pakeisti šalies turimus F-16. Šio kontrakto apytikrė vertė turėtų būti apie 3,6 mlrd. eurų. Anot Belgijos vyriausybės, naikintuvus bus pradėta eksploatuoti nuo 2023 metų.
Kritikai šį sprendimą vadina „labai bloga naujiena“ pastangoms užsitikrinti autonomiškesnę ES gynybos strategiją, sulaukusią didesnio palaikymo po Didžiosios Britanijos apsisprendimo palikti Bendriją ir JAV prezidento Donaldo Trumpo išrinkimo.
F-35 gamintoja „Lockheed Martin“ tikisi užmegzti ryšių su „Belgijos vyriausybe ir pramone ateinantiems dešimtmečiams“, sakoma JAV aerokosminių technologijų milžinės „Twitter“ žinutėje.
Belgijos ministras pirmininkas Ch.Michelis mėgino nuginkluoti kritikus, pareiškęs, kad jo šalis tikisi, jog jos gynybos poreikius padės patenkinti tiek Europa, tiek Jungtinės Valstijos.
„Vadovaudamasi NATO ir Europos gynybos nuostatomis“ Belgija taip pat įsigis bepiločių skraidyklių, fregatų, minų tralerių ir šarvuotųjų transporto priemonių, per spaudos konferenciją sakė Ch.Michelis.
„Lėktuvai ir bepiločiai orlaiviai yra amerikietiški, o kita įranga – europietiška, tad Belgija gaus ekonominės naudos“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas savo ruožtu sakė, kad JAV pasiūlymas „buvo geriausias kainos ir operacijų požiūriu“.
Belgijos vyriausybės paskelbtame konkurse taip pat figūravo naikintuvai „Eurofighter“, gaminami vieno Europos konsorciumo, kuriam priklauso Italijos „Finmeccanica“ ir „Airbus“.
Dėl Briuselio sprendimo apgailestavo Roberto Schumano fondo, Europos ekspertų grupės, vadovas Jeanas-Dominique'as Giuliani.
„Tai nėra europietiškas pasirinkimas. Tai – blogiau nei akibrokštas ir siaubinga (žinia) Europos gynybai“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė J.-D.Giuliani.
Orlaiviams F-35 būtina „ištisa techninės priežiūros ir veikimo sistema“, priklausoma „nuo Jungtinių Valstijų kontrolės“, pridūrė jis.
„Drumsčiami vandenys“
ES praeitais metais paskelbė įkurianti Nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą (Permanent Structured Cooperation, PESCO), žymintį atitolimą nuo dešimtmečius trukusios Europos gynybos sektoriaus priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų.
Šio žingsnio tikslas – užtikrinti bendrą Europos gynybos planavimą ir optimizuoti karinės įrangos pirkimus bei kūrimą, nes iki šiol šios pastangos yra labai fragmentuotos.
Naujausiu belgų pasirinkimu tikriausiai nebus patenkinta ir Prancūzija.
Jungtinės Valstijos, siūlančios F-35, ir Britanija, stumianti „Eurofighter“, oficialiai atsakė į 2017 metų kovą Belgijos paskelbtą naikintuvų pirkimo konkursą.
Tačiau Prancūzijos vyriausybės pasuko kitu keliu: pernai rugsėjį Paryžius pasisiūlė aprūpinti Belgijos karines oro pajėgas prancūzų įmonės „Dassault“ gaminamais naikintuvais „Rafale“ ir su jomis „nuodugniai bendradarbiauti“.
Belgų gynybos ministras Stevenas Vandeputas pareiškė, kad tokią strategiją pasirinkusi Prancūzija prarado galimybę dalyvauti šiame konkurse.
„Apgailestaujame, kad Prancūzija savanoriškai išsižadėjo savo įsipareigojimo pateikti siūlymą mūsų skaidraus konkurencingo proceso pagrindu“, – sakė jis.
Briuselio laisvojo universiteto (ULB) tarptautinių santykių profesorius Christophe'as Wasinski sakė, kad paskelbti planai įsigyti 400 prancūziškų šarvuotųjų mašinų rodo, kad vyriausybė mėgina gudrauti.
„Ji siekė sudrumsti vandenis, sakydama, kad pirks ne vien amerikietišką techniką, nors šio pirkimo tikroji žvaigždė yra F-35“, – aiškino Ch.Wasinski.
Remiantis šį mėnesį paskelbtais Pentagono duomenimis, įvairios šalys gavo jau 320 naikintuvų F-35. Didžiąją dalį šių lėktuvų įsigijo JAV, kiek mažiau – Izraelis, Didžioji Britanija ir kitos valstybės.