„Yra visuotinis susitarimas dėl valstybės reformų, socialinių ekonominių klausimų ir vyriausybės platformos“, – žurnalistams sakė deryboms artimas šaltinis.
E.Di Rupo iš derybų išėjo šypsodamasis, tačiau atsisakė ką nors komentuoti. Ilgose derybose dalyvavo šešios skirtingų politinių pakraipų politinės partijos, kurias dar skaldo ir didėjantis atotrūkis tarp olandiškai ir prancūziškai kalbančių Belgijos bendruomenių.
Minėtas šaltinis sakė, kad daugiau detalių apie 180 puslapių vyriausybės platformą bus paskelbta ketvirtadienį, o ministrų kabineto sudėtis turėtų paaiškėti savaitgalį. Naujoji vyriausybė turi būti prisaikdintą kitą savaitę,
60 metų E.Di Rupo būtų pirmasis po trijų dešimtmečių Belgijos premjeras frankofonas ir vienas iš nedaugelio centro kairiųjų balsų Europos Sąjungoje (ES), kurioje dominuoja konservatorių lyderiai.
E.Di Rupo taip pat būtų pirmasis nuo 1974 metų socialistas, tapęs 10,5 mln. gyventojų turinčios Belgijos premjeru.
Euro zonoje kaip gaisrui plintant skolų krizei, politikai pajuto būtinybę skubiai spręsti problemas ir atidėjo į šalį savo ginčus. Praėjusią savaitę Belgijos skolinimosi kaštai smarkiai padidėjo, o „Standard & Poor's“ sumažino jos kreditų reitingą.
Šis sumažinimas sukrėtė politikus ir privertė juos praėjusį savaitgalį susitarti dėl griežto biudžeto, kurį siekiama subalansuoti iki 2015 metų. Taip buvo pašalinta paskutinė rimta kliūtis susitarimui dėl vyriausybės.
Trijų iš olandiškai kalbančios šalies šiaurės ir trijų iš prancūziškai kalbančios Valonijos partijų derybos anksčiau strigo nesutariant dėl to, kiek mažinti socialinio aprūpinimo išlaidas ir apmokestinti turtinguosius.
Tačiau derybose ir koalicijoje nedalyvauja didžiausia Belgijos partija – flamandų separatistų N-VA, kuriai vadovauja Bartas De Weveris.
Belgijos politinė aklavietė, kuri buvo viso pasaulio rekordas, vertė nuogąstauti, kad šalis chaotiškai suskils, atskirdama turtingesnius flamandus, sudarančius 60 proc. visų gyventojų, nuo prancūzakalbės bendruomenės pietuose.
Nuo 2010 metų balandžio, kai nepajėgusi išspręsti įsisenėjusių kalbinių Flandrijos ir Valonijos nesutarimų atsistatydino praėjusi vyriausybė, Belgijai vadovavo laikinoji administracija.
2010 metų birželį įvykę rinkimai neišsprendė problemų, nes Flandrijoje triumfavo nepriklausomybę remianti N-VA, kuri vėliau pareikalavo radikalaus valdžios įgaliojimų perdavimo šiam regionui.
Karalius Albertas II paskyrė virtinę tarpininkų, kurie bandė ieškoti išeičių iš aklavietės, bet persilaužimas buvo pasiektas tik tada, kai B.De Weverio partija rugpjūtį buvo pašalinta iš derybų.
Tai sudarė sąlygas spalį sudarytam istoriniam susitarimui perleisti daugiau įgaliojimų regionams.
