Kovo 31 dieną Belgijos federalinio parlamento Vidaus reikalų komitetas vienbalsiai pritarė sprendimui uždrausti visoje šalyje viešose vietose dėvėti drabužius ir šydus, kurie trukdo nustatyti asmens tapatybę, tarp jų visą veidą dengiančius hidžabus ir burkas.
Pažeidusiems šį draudimą asmenims gali būti skirta 15–25 eurų (52–86 litų) bauda, taip pat iki septynių parų areštas. Išimtys būtų taikomos policijos leidimą dėvėti tokius drabužius turintiems asmenims.
Valdančiosios koalicijos ir opozicijos nariai pasisako už tokį teisės aktą, todėl tikėtina, kad ketvirtadienį už jį bus nubalsuota didele dauguma.
Žmogaus teisių gynėjai pabrėžė, kad planuojamas priimti įstatymas veikiau įkalintų tokias musulmones jų namuose, o ne jas išlaisvintų.Tačiau Belgijai šiuo metu gresia didelė politinė krizė, nes viena partija pagrasino pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jeigu per parą nebus baigtos įtemptos derybos dėl valdžios pasidalijimo tarp prancūziškai ir flamandiškai kalbančių bendruomenių.
„Yra viena kliūtis. Parlamento darbotvarkė gali būti sutrikdyta, priklausomai nuo to, kaip vystysis politinė padėtis“, – sakė vienas pareigūnas.
Įtakinga žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ trečiadienio vakarą, kad įstatymas, kuris suvaržytų kai kurių musulmonių teises, būtų nekonstruktyvus.
„Tokio pobūdžio draudimai veda į padėtį, kai pralaimi abi pusės, – sakė „Human Rights Watch“ ekspertė Vakarų Europos klausimais Judith Sunderland. – Jie pažeidžia teises tų, kurios renkasi dėvėti šydus, ir niekaip nepadeda toms, kurios verčiamos tai daryti.“
Organizacija nurodė, jog nesama jokių įrodymų, kad veidą dengiančių drabužių dėvėjimas kelia pavojų visuomenės saugumui, pažeidžia viešąją tvarką, sveikatos ir moralės normas arba kitų žmonių esmines teises ir laisvę.
Burkų ir hidžabų uždraudimas vargu ar padėtų moterims, kurios verčiamos dangstytis veidus, tik suvaržytų arba visiškai atimtų galimybę joms prašyti patarimo arba paramos, sako „Human Rights Watch“. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžė, kad planuojamas priimti įstatymas veikiau įkalintų tokias musulmones jų namuose, o ne jas išlaisvintų.
Belgijos lyderiai ir partijos pastarąją savaitę dalyvavo derybose, kurios dažnai užtrukdavo iki vėlumos siekiant išspręsti konfliktą dėl federalinės valdžios pasidalijimo. Šalis dėl šio klausimo yra susipriešinusi nuo paskutiniųjų rinkimų 2007 metų birželį.
Belgijos karalius Albertas II įpareigojo šioms deryboms tarpininkaujantį buvusį premjerą Jeaną Lucą Dehaene'ą raginti konfliktuojančias šalis susitarti, tačiau pastarasis antradienio vakarą pripažino nesugebėjęs rasti kompromiso, kuris tiktų visoms partijoms.
Dabartinis premjeras Yvesas Leterme'as planuoja kreiptis į parlamentą 12.15 val. Grinvičo (15.15 val. Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad iki to laiko kompromisinis susitarimas jau bus priimtas.
Klestintis Flandrijos regionas, kuriame gyvenantys žmonės, daugiausiai flamandai, sudaro apie 60 proc. šalies gyventojų, pastaruoju metu aktyviai siekė didesnės politinės galios. Belgija iš viso turi 10,5 mln. gyventojų.
