Šeštadienio duomenimis, net 75 proc. pilnamečių belgų buvo sulaukę bent vienos vakcinos nuo koronaviruso dozės. 42 proc. – abiejų.
Skirtingai nei nemažoje dalyje kitų ES šalių narių, skiepijimo tempai nelėtėja. O tai reiškia, kad Belgija pagal vakcinacijos kampanijos progresą pirmauja visoje Bendrijoje, išskyrus labai mažai gyventojų turinčią Maltą.
Pradžia tokios sėkmės nežadėjo – trūko vakcinų, šalyje siautėjo antroji pandemijos banga. Tada – trečioji.
Bet pavasarį viskas apsivertė aukštyn kojomis, ypač – šiauriniame, olandiškai kalbančiame Flandrijos regione, kur skiepijant žmones buvo mušami pasaulio rekordai. Ir ekspertų tai nenustebino – jie dar žiemą kartojo, kad žvelgiant toliau į priekį Belgija pagal skiepijimą pralenks didžiąją dalį kitų šalių.
Į kovą ėjo pasiruošę
Vienas tokių ekspertų, niekada nepraradusių optimizmo, – virusologas Stevenas Van Guchtas, tradiciškai komentuojantis vyriausybės sprendimus kovoje su COVID-19 pandemija. Jis dar gegužės viduryje teigė, kad „flamandų entuziazmas“ dėl vakcinų iš esmės keičia padėtį į gerąją pusę.
Šeštadienį Flandrijoje mažiausiai viena doze buvo paskiepyti 79 proc. suaugusiųjų. Skaičius šokteli iki 95 proc. kalbant apie 65 metų ir vyresnius piliečius, o kai kuriuose miestuose šioje amžiaus grupėje paskiepyta 100 proc. žmonių.
Kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, dabar jau kalbama ne apie vakcinų trūkumą, o apie būdus įtikinti žmones skiepytis. Anot Antverpeno universiteto mokslininkės Karolien Poels, Flandrijai labai padeda atviro komunikavimo apie vakcinas tradicija.
„Vyriausybė atidavė sprendimą patiems žmonėms ir labai nesistengė išsklaidyti pradinių abejonių vakcinomis. Jei gerbi abejonę ir leidi žmonėms rinktis, galiausiai įtikinsi piliečius“, – kalbėjo K.Poels.
W.Beke: piliečiams atsiunčiama informacija apie laiką ir vietą. Įsteigėme daug naujų vakcinavimo centrų, kad niekam nereikėtų vykti skiepytis toliau nei 10 km.
Be to, kaip teigė sveikatos ministras Flandrijos regionui Wouteris Beke, Belgija pasistengė sudaryti gyventojams sąlygas kuo lengviau gauti prieigą prie vakcinos.
„Kvietimas nėra atviras – piliečiams atsiunčiama informacija apie laiką ir vietą. Įsteigėme daug naujų vakcinavimo centrų, kad niekam nereikėtų vykti skiepytis toliau nei 10 km. Piliečių įtikinimui pasitelkėme daktarus, vaistininkus ir pilietinę visuomenę“, – pasakojo W.Beke.
Pasak ministro, kuris taip pat dirba Leopoldsburgo miestelio metu, labai svarbu buvo suderinti logistiką: „Dėl logistikos galima laimėti arba pralaimėti karą. Ši vakcinacijos kampanija buvo didžiausia logistinė operacija nuo Antrojo pasaulinio karo. Tad prieš eidami į kovą pasiruošėme.“
Pasigenda vieningesnių veiksmų
Aišku, Belgija – sudėtinga šalis. Tikru iššūkiu tapo tikslas suformuoti kovos su epidemija darbotvarkę, mat šalyje net devyni ministrai atsakingi už sveikatos apsaugos politiką – iš pradžių būtent todėl koronaviruso protrūkių valdymas ir strigo.
Tačiau prasidėjus vakcinacijos kampanijai imta sėkmingai bendradarbiauti. Pavyzdžiui, penki skirtingi ministrai, atsakingi už skiepijimą, pradėjo dalintis geriausiais sprendimais ir vienas iš kito mokytis, sako W.Beke, kuris mano, kad kitos valstybės galėtų iš Belgijos pasimokyti.
„Mes nuolat dalinamės patirtimi pačioje Belgijoje – kaip kviesti žmones skiepytis, kaip sklandžiai ir laiku vežti vakcinas į skiepijimo centrus. Tai mums leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
Tai, kad daug kur Europoje, kaip ir JAV, situacija skirtinga, susiję su socialiniais faktoriais ir kitais kintamaisiais, bet svarbu ir tai, kaip žengi į vakcinacijos kampaniją. Turi klausti, kas veikia, o kas – ne“, – svarstė W.Beke.
Jo manymu, Bendrijos institucijos galėjo tvarkingiau sureguliuoti taisykles, ar ir kokioms amžiaus grupėms leisti naudoti „AstraZeneca“ vakciną. Pasak W.Beke, kalta Europos vaistų agentūra, kuri nesugebėjo pateikti aiškių rekomendacijų.
Penki skirtingi ministrai, atsakingi už skiepijimą, pradėjo dalintis geriausiais sprendimais ir vienas iš kito mokytis.
„Po to, kai šiai vakcinai kovo mėnesį buvo uždegta žalia šviesa, bet su tam tikromis išlygomis, pusė ES šalių narių toliau ją naudojo, ketvirtadalis nustojo ją naudoti ir ketvirtadalis pritaikė ribojimus. Tai tikrai nėra idealu“, – diplomatiškai kalbėjo pareigūnas.
W.Beke atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrijoje trūksta vienybės, o veiksmai nekoordinuojami. Esą ES šalys irgi galėtų efektyviau dalintis naudingais duomenimis ir, žinoma, pasistengti, kad kovos su pandemija priemonės būtų panašios.
Už kampo – naujos grėsmės
Tobulų visgi nėra – kai kuriose bendruomenėse pareigūnams sunkiai sekasi įtikinti žmones skiepytis nuo koronaviruso.
Pietinėje Valonijoje jaučiama didelė Prancūzijos įtaka, o prancūzai istoriškai skeptiškesni vakcinų atžvilgiu. Tad turbūt nenuostabu, kad Valonijoje bent vieną vakcinos dozę yra gavę 72 proc. suaugusiųjų – gerokai mažiau nei Flandrijoje.
Dar daugiau problemų – sostinėje Briuselyje, kur mažiausia viena doze vakcinuota tik 54 proc. suaugusiųjų.
Čia COVID-19 krizės valdymui vadovaujanti Inge Neven pripažįsta, kad iššūkis paskiepyti miestą, kur įsikūrusios ES institucijos ir NATO būstinė bei kur gyvena mažiausiai 182 tautų atstovai, yra didžiulis.
„Vieni žmonės nė neturi gydytojo ar reikiamų skaitmeninių įgūdžių, kiti – sudėtingoje socioekonominėje situacijoje. Daugiau nei dešimtadalis gyventojų negauna kvietimo skiepytis arba jo nesupranta. Dėl to sunku“, – teigė I.Neven.
I.Neven: mes tikrai dar negalime atsikvėpti. Bet atsakymas į grėsmę yra vienintelis – paskiepyti kuo daugiau žmonių.
Briuselyje jau veikia mobilios komandos, kurios bando pasiekti benamius ir dokumentų neturinčius migrantus. Tokios komandos taip pat vyksta į savaitinius turgus, savivaldybes ir yra pasiruošusios paskirti susidomėjusiems vakcinacijos laiką. Kreipiamasi ir į bendruomenių lyderius.
„Kai kurios Afrikos kultūros labai susirūpinusios dėl tariamo vakcinų poveikio vaisingumui. Tokios pačios ir romų bendruomenės nuostatos“, – tvirtino I.Neven.
Briuselio valdžia tikisi, kad mažiausiai viena doze 70 proc. suaugusiųjų pavyks paskiepyti iki liepos vidurio. Visgi ir pati I.Nevem tokį tikslą vadina „ambicingu“, nes ir kituose didmiesčiuose nepriartėjama prie 60 proc.
Galiausiai pandemija gali pabusti – po Europą jau skrajoja delta atmaina, o belgai yra margi ir keliaujantys žmonės, kurie tikrai gali atsivežti iš užsienio naująjį, gerokai užkrečiamesnį koronaviruso variantą.
„Mes tikrai dar negalime atsikvėpti. Bet atsakymas į grėsmę yra vienintelis – paskiepyti kuo daugiau žmonių“, – pabrėžė I.Neven.
