„Bellingcat“: susidorojimą su kartvelu Berlyne organizavo Rusijos FSB

Tyrimas kartu su „Der Spiegel“ ir „The Insider“ žurnalistais esą buvo vykdomas kelis mėnesius – nagrinėti dokumentai, mobiliųjų telefonų metaduomenys.

Galiausiai paskelbta, kad nustatyta, jog žudiką misijai parengė ir jį suklastotais tapatybės dokumentais aprūpino būtent FSB.

Pranešimų, kad Z.Changošvilį eliminuoti įsakė Rusijos oficialios tarnybos, žinoma, netrūko ir anksčiau. Maskva bet kokią kaltę neigia, bet „Bellingcat“ tyrimas įtikinamai atseka FSB pėdsakus.

Kartvelas Z.Changošvilis anksčiau kartu su čečėnų sukilėliais kovojo prieš Rusijos pajėgas. Jis viename Berlyno parke vidury dienos buvo nušautas praėjusių metų rugpjūčio 23 dieną – žudikas prie vyro prilėkė dviračiu ir kelis kartus į jį šovė.

„Twitter“ nuotr./Zelimchanas Changošvilis buvo nušautas Berlyne

Budrių praeivių dėka policija netrukus sulaikė žudiką, kuris ir dabar laikomas suimtas, tačiau, kaip skelbiama, tardytojams visiškai nieko neatskleidžia. „Bellingcat“ jau anksčiau skelbė, kad sulaikytasis – 54-erių Vadimas Krasikovas.

Nusikaltimas įskėlė žiežirbų Vokietijos ir Rusijos santykiuose. Gruodį Berlynas, pasipiktinęs, kad Maskva atsisako bendradarbiauti, išsiuntė iš šalies du rusų diplomatus.

Kremlius netrukus atsakė tuo pačiu, o Vladimiras Putinas pareiškė, kad ir pats Z.Changošvilis buvo „žiaurus, kraujo ištroškęs žudikas“, neva vykdęs nusikaltimus Rusijos teritorijoje.

Garsiojo „Vimpel“ pėdsakas

„Bellingcat“ teigimu, V.Krasikovas į Vokietiją nužudyti Z.Changošvilio atvyko turėdamas suklastotą pasą, kuriame buvo skelbiama, kad jis – 49-erių Vadimas Sokolovas.

V.Krasikovas anksčiau buvo siejamas su mažiausiai dviem užsakomosiomis žmogžudystėmis – Karelijoje 2007 metais ir Maskvoje 2013-aisiais. Tais pačiais metais Rusija vis dar buvo paskelbusi tarptautinę V.Krasikovo paiešką pagal Interpolo „Raudonąjį perspėjimą“.

„Bellingcat“ nuotr./Vadimas Krasikovas

Tačiau 2015 metais šį pranešimą Rusija mįslingai atsiėmė, o įrašai duomenų bazėse, liudijantys apie V.Krasikovo nusikalstamą praeitį, buvo ištrinti.

Surinkę dar daugiau dokumentų, tyrėjai skelbia nustatę, kad V.Krasikovą į Berlyną pasiuntė FSB. Jei konkrečiai, „Vimpel“ labdaros fondo buvusiems FSB specnazo pareigūnams pirmininkas Eduardas Benderskis.

Aišku, jis pats – tik priedanga, o nurodymus rengiant ir vykdant misiją Berlyne tiesiogiai dalino FSB. V.Krasikovas kelionei buvo ruošiamas vadinamajame FSB specialiųjų operacijų centre.

Anot „Bellingcat“, FSB ir Rusijos policija puikiai žinojo, kokia tikroji Berlyne suimto šaulio tapatybė, bet vokiečiams melavo. Esą dabar jau galima atmesti versijas apie Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo vaidmenį ar asmeninę konkrečių Rusijos saugumiečių vendetą.

„Twitter“ nuotr./Zelimchanas Changošvilis

„Vimpel“ pėdsakas neturėtų stebinti. Šis elitinis dalinys buvo suformuotas sovietmečiu, kai dar egzistavo FSB pirmtakė KGB, ir turėjo mandatą vykdyti specialiąsias operacijas užsienyje – grobti žmones, organizuoti perversmus, žudyti „valstybės priešus“.

Anot „Bellingcat“, FSB ir Rusijos policija puikiai žinojo, kokia tikroji Berlyne suimto šaulio tapatybė, bet vokiečiams melavo.

Jau posovietinėje Rusijoje „Vimpel“ buvo reorganizuotas į FSB departamentą „V“, kurio paskirtis – kova su vidaus terorizmu. Departamento pareigūnai veikė per abu Čečėnijos karus, nesėkmingai laisvino įkaitus Beslane.

Oficialiai FSB departamentas „V“ nevykdo vadinamųjų „ekstrateritorinių nužudymų“, bet 2006 metais Rusijoje priimtas Kovos su terorizmu įstatymas dalinio narius atleidžia nuo atsakomybės už nužudymu „vykdant antiteroristines operacijas“.

Beje, šio FSB departamento agentams paprastai išduodami modifikuoti ginklai. Lyg tyčia Berlyne V.Krasikovas irgi naudojo modifikuotą pistoletą „Glock 26“ su nutrintu serijiniu numeriu.

Dažni pokalbiai su E.Benderskiu

Mobiliųjų telefonų metaduomenys, kuriuos gavo „Bellingcat“, rodo, kad Z.Changošvilio nužudymą pradėta planuoti ne vėliau nei 2019-ųjų kovą. Būtent V.Krasikovas buvo parinktas šauliu.

V.Krasikovas beveik visus 2019-uosius telefonu reguliariai bendravo su mažiausiai aštuoniais Buvusių FSB specnazo pareigūnų asociacijos „Vympel“ nariais. Šiai asociacijai, kaip ir „Vympel“ labdaros fondui, vadovauja tas pats E.Benderskis.

2019 metų vasario-rugpjūčio mėnesiais E.Benderskis ir V.Krasikovas telefonu kalbėjosi mažiausiai 20 kartų. Prieš pat kelionę į Berlyną – dažniau nei paprastai.

„Scanpix“/AFP ir Berlyno policijos nuotr./Policija Z.Changošvilio nužudymo vietoje ir Vadimas Sokolovas

Pavyzdžiui, V.Krasikovas liepos 3-ąją skambino E.Benderskiui važiuodamas automobiliu iš Briansko miesto, kur jam buvo išduoti suklastoti asmens dokumentai Vadimo Sokolovo pavarde.

Kas tas E.Benderskis? Viešai jis save pristato buvusiu FSB specialiųjų pajėgų pareigūnu, bet Rusijos žiniasklaidai komentarus paprastai dalina kaip de facto FSB departamento „V“ atstovas spaudai.

Jis yra įkūręs kelias saugumo kompanijas, o visų jų pavadinimuose yra žodis „Vimpel“. Pagrindinė įmonė – „Vimpel-A“, teikianti paslaugas daugybei valstybės valdomų kompanijų.

E.Benderskis yra Maksimo Jakubeco, JAV federalinio tyrimų biuro ieškomo programišiaus, uošvis.

Oficialių valstybinių pareigų E.Benderskis neina, bet prisistato kaip Rusijos Valstybės Dūmos deputato padėjėjas, be to, vadovauja Rusijos-Irako verslo tarybai. Viena jo kompanijų turi išskirtines teises saugoti Rusijos naftos kompanijų objektus Irake.

2003 metais laiškuose leidiniui „Novaja gazeta“, esą parašytuose nusivylusių Rusijos specnazo pareigūnų, E.Benderskis apibūdinamas kaip generolo leitenanto Aleksandro Tichonovo, FSB specialiųjų operacijų centro vadovo, įgaliotinis.

Šis centras apima du FSB specnazo dalinius – departamentą „A“ (anksčiau „Alfa“) ir departamentą „V“ (anksčiau „Vympel“). Laiškuose teigiama, kad E.Benderskis aktyviai dalyvauja FSB operacijose ir yra atsakingas tiesiogiai A.Tichonovui.

„Novaja gazeta“ žurnalistas Jurijus Ščekočichinas, spausdinęs gautus anoniminius laiškus, anuomet staiga mirė kažkuo apsinuodijęs. Tyrimas dėl nužudymo buvo pradėtas, bet nutrauktas pristigus duomenų.

„Twitter“ nuotr./Jurijus Ščekočichinas

Dar daugiau sąsajų su FSB E.Benderskio veikloje galima atrasti ir vėliau. 2016 metais jis kartu lėktuvu keliavo su generolu leitenantu Alekseju Sedovu, vadovaujančiu FSB konstitucijos apsaugos tarnybai.

Negana to, E.Benderskis yra Maksimo Jakubeco, JAV federalinio tyrimų biuro ieškomo programišiaus, uošvis.

Tiesioginis FSB vaidmuo

Kaip rašo „Bellingcat“, V.Krasikovas prieš išvykdamas į misiją Berlyne dažnai lankėsi FSB objektuose – pavyzdžiui, FSB specialiųjų operacijų centre Maskvos priemiestyje Balašichoje.

Budriai saugomas objektas anksčiau buvo KGB „Vympel“ specialiųjų pajėgų tvirtovė, o dabar atitinkamai tarnauja kaip FSB departamentų „V“ ir „A“ bazė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./FSB būstinė Maskvoje

Čia V.Krasikovas 2019 metų vasario-rugpjūčio mėnesiais lankėsi aštuonis kartus. Mobiliųjų telefonų metaduomenys rodo, kad vyras bazėje kas kartą užtrukdavo po 2-5 valandas.

Jis taip pat yra viešėjęs FSB kovos su terorizmu centre Vernadskovo prospekte, lankėsi ir FSB specialiųjų pajėgų treniruočių bazėje. Ten pareigūnai paprastai tobulina šaudymo įgūdžius.

Tyrėjų teigimu, visos šios sąsajos leidžia atsakyti į klausimą, ar V.Krasikovas tiesiog buvo pasamdytas nužudyti Z.Changošvilį, ar FSB į Berlyną pasiuntė saviškį.

Manoma, kad V.Krasikovas ir pats dirbo ar dirba FSB, nes paprastas samdomas žudikas neabejotinai neturėtų tiek ryšių su dabartiniais ar buvusiais FSB pareigūnais. Be to, niekas nebūtų įleidęs jo į jautriausius FSB objektus.