Kalbėdamas parlamente prezidentas Reuvenas Rivlinas paragino izraeliečius būti vieningus.
„Dabar atėjo laikas kovoti už mūsų bendrus namus, kur (gyvena) pasaulietiški, religiningi ir ultraortodoksiški žydai ir arabai – taip, juos vadina arabais, ir šiame pasakyme nėra nieko bloga – dešinieji ir kairieji gali būti lygūs“, – kalbėjo prezidentas parlamento posėdyje, kuris buvo transliuojamas tiesiogiai.
„Atminkime, kad mes nebuvome pasmerkti gyventi kartu, o mums buvo lemta gyventi kartu“, – pridūrė jis.
Izraelio Kneseto ateityje laukia audringos sesijos, priimant sprendimus svarbiais religiniais ir valstybiniais klausimais, taip pat svarstant siūlomą įstatymo projektą, galintį apsaugoti B. Netanyahu nuo prokurorų.
Premjerui artimiausiu laiku gresia oficialūs kaltinimai kyšininkavimu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu.
B.Netanyahu vadovaujama partija „Likud“ laimėjo 35 mandatus 120 vietų parlamente. Tokį patį mandatų skaičių turi ir jos pagrindiniai varžovai iš centristų aljanso „Mėlyna ir balta“, kuriam vadovauja buvęs kariuomenės vadas Benny Gantzas.
„Likud“ drauge su kitomis premjerą palaikančiomis dešiniojo sparno partijomis turės maždaug 65 mandatų daugumą Knesete. Tai užtikrintai leidžia B. Netanyahu likti premjero poste.
Balandžio 17 dieną prezidentas R.Rivlinas pavedė B.Netanyahu formuoti naują vyriausybę.
Tai jis turi padaryti per 28 dienas, tačiau šį terminą galima pratęsti dar dviem savaitėmis.
B.Netanyahu remia dešiniųjų nacionalistų ir žydų ultraortodoksų partijos.
Tarp sudėtingų klausimų, kuriuos veikiausiai teks spręsti naujajam parlamentui, yra daug diskusijų sukėlęs klausimas, ar žydų ultraortodoksai privalo atlikti privalomą karinę tarnybą.
Po rinkimų sutvirtėjusios ultraortodoksų interesus atstovaujančių dviejų partijų pozicijos – dabar jos bendrai turės 16 mandatų vietoje buvusių 13 – sustiprino jų pajėgas priešintis įstatymo projektui, kuris bus pastatytas ant kortos derantis dėl koalicinės vyriausybės formavimo.
Nesutarimai šiuo klausimu prisidėjo prie Izraelio pirmalaikių rinkimų organizavimo.
Be to, likus trims dienoms iki rinkimų B.Netanyahu davė itin kontroversišką pažadą savo pergalės atveju aneksuoti žydų nausėdijas okupuotame Vakarų Krante.
Jeigu Izraelis paskelbtų savo suverenitetą didelėse Vakarų Kranto teritorijose, tai gali tapti mirtinu smūgiu jau bebaigiančioms išblėsti viltims, kad konfliktas su palestiniečiais bus užbaigtas dviejų valstybių sprendiniu.
B.Netanyahu taip pat gali tapti pirmuoju pareigas einančiu Izraelio premjeru, kuriam bus pateikti oficialūs kaltinimai.
Generalinis prokuroras paskelbė ketinantis iki artėjančio teismo posėdžio suformuluoti B.Netanyahu oficialius kaltinimus kyšininkavimu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu.
Net ir apkaltintas premjeras neprivalėtų atsistatydinti. B.Netanyahu būtų priverstas trauktis tik tuo atveju, jeigu jo kaltė būtų pripažinta ir jeigu būtų išnaudotos visos galimybės teikti apeliaciją.
Vienas galimas būsimos koalicijos narys sakė norintis pasiūlyti įstatymą, kuris užtikrintų parlamento nariams teisinę neliečiamybę, nebent ją panaikintų pats parlamentas.
Kol kas neaišku, ar šis pasiūlymas bus toliau plėtojamas.
Darbą baigianti B.Netanyahu vyriausybė laikoma dešiniausia per Izraelio istoriją. Naujasis ministrų kabinetas veikiausiai bus panašus, jeigu ne dar karingesnis.
Parlamentas turės net 49 naujus narius, 24 iš jų priklauso centristų aljansui „Mėlyna ir balta“. Šis aljansas turėtų vadovauti opozicijai.
Tiesa, šiame Knesete moterų skaičius sumažėjo nuo 35 iki 29.
Iš viso į parlamentą pateko 11 partijų ar aljansų atstovai.
Buvusiame parlamente daugiausia arabų Jungtinio sąrašo aljansas su 13 vietų buvo trečia stipriausia jėga asamblėjoje. Šiemet prieš rinkimus jis pasidalino į dvi grupes ir iškovojo 10 vietų parlamente.
