Lenkijoje viešintis vokiečių užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė: „Manome, kad JAV buvimas Vokietijoje yra svarbus ne tik Vokietijos, bet ir Jungtinių Valstijų saugumui, o ypač – Europos saugumui.“
D.Trumpas pirmadienį paskelbė sumažinsiantis Vokietijoje laikomą amerikiečių karių kontingentą, nes Berlynas „vėlavo mokėti“ savo įnašus į NATO ir „griežtai“ grasino Jungtinėms Valstijoms prekybos klausimais.
D.Trumpas žurnalistams sakė, kad šiuo metu Vokietijoje laikoma 52 tūkst. karių ir kad jų skaičius bus sumažintas iki 25 000.
Tačiau Pentagonas nurodo, kad Vokietijoje nuolat dislokuojama 34–35 tūkst. karių. Dėl rotacijos šioje šalyje gali būti laikinai sutelkta iki 50 tūkst. amerikiečių karių.
Pasak H.Maaso, Vokietija dar negavo informacijos, kaip ir kada gali vykti pajėgų atitraukimas.
„Nei Valstybės departamentas, nei Pentagonas apie tai negalėjo pateikti jokios informacijos“, – sakė ministras ir pridūrė, kad „neabejotinai reikia aptarti“ bet kokius Europos saugumo struktūros pasikeitimus.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad JAV kariai Europoje užtikrina geresnį abejų Atlanto pakrančių saugumą.
Aljanso gynybos ministrai trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančioje vaizdo konferencijoje aptars D.Trumpo planus sumažinti Vokietijoje laikomą kontingentą.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškime naujienų agentūrai AFP nurodė, kad JAV pajėgų buvimas Europoje sudaro „NATO atgrasymo pagrindą“.
„Mes tikimės, kad dalis karių, kuriuos Jungtinės Valstijos planuoja perkelti iš Vokietijos, pasiliks Europoje“, – sakė jis.
G.Nausėda pridūrė, kad Lietuva „džiaugtųsi galėdama reguliariai priimti JAV karius“.
Nuolatinis JAV karių buvimas Lenkijoje?
JAV pajėgų Vokietijoje mažinimas kritikuojamas dėl mažėjančio Amerikos indėlio į Europos gynybos užtikrinimą ir mažėjančių galimybių daryti įtaką Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
JAV pajėgos šioje geopolitiškai itin svarbioje šalyje laikomos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir Šaltojo karo metais sudarė didžiąją dalį NATO įprastinių pajėgų, skirtų gintis nuo Sovietų Sąjungos.
Vadovaujant prezidentui Vladimirui Putinui, Rusijos karinės ambicijos vėl padidėjo, tad JAV pajėgų vaidmuo per pastaruosius du dešimtmečius vėl išaugo. Be to, Vidurio ir Rytų Europos šalys ragina JAV dar labiau stiprinti Aljanso rytų sparno gynybą.
Drauge su H.Maasu spaudos konferencijoje dalyvavęs lenkų užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius teigė, kad Varšuva aptarė su Vašingtonu galimybę padidinti JAV karių Lenkijoje skaičių, bet pabrėžė, kad šie du klausimai nėra susiję.
„Noriu pabrėžti, kad šios derybos (su JAV) nėra susijusios su naujausiu JAV pareiškimu ir JAV bei Vokietijos santykiais dėl JAV pajėgų Vokietijoje buvimo ar mažinimo“, – sakė jis.
„Mūsų požiūriu, JAV pajėgos Vokietijoje taip pat prisideda prie mūsų saugumo. Mes norėtume, kad jų buvimas Vokietijoje būtų pratęstas“, – kalbėjo Lenkijos ministras.
Lenkija, 38 mln. gyventojų turinti Aljanso rytų sparno valstybė, jau seniai siekia nuolatinio JAV karių buvimo jos teritorijoje, kad atgrasytų Rusiją.
D.Trumpas jau padidino Lenkijoje dislokuotas JAV pajėgas iki 5,5 tūkst. karių, prisidėdamas prie NATO atsako į 2014 metais Rusijos įvykdytą kaimyninės Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją.
Kita NATO sąjungininkė Latvija taip pat teigiamai vertina galimybę dislokuoti daugiau JAV karių Rusijos pasienyje esančiame regione.
„Mes sveikintume didesnį Amerikos įsitraukimą į Baltijos šalių saugumo užtikrinimą, taip pat ir nuolatinį JAV karių dislokavimą čia“, – AFP sakė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.
