Iš 204 kovotojų 69 turi Vokietijos pilietybę, sakoma ministerijos pranešime Vokietijos ir Turkijos santykių požiūriu ypač jautriu klausimu.
Į šį skaičių neįtraukti asmenys, prisijungę prie pešmergų kovotojų Irako autonomiškame kurdų regione.
Iš savanorių, kurie nuo 2013 metų išvyko iš Vokietijos, 102 sugrįžo į Vokietiją, tarp jų – 43 Vokietijos piliečiai.
Trys žmonės žuvo, iš jų – vienas kovotojas per Turkijos aviacijos smūgį vienoje Sirijos gyvenvietėje praėjusį lapkritį.
Šio aviacijos smūgio aplinkybės neaiškios, nurodė ministerija.
„Nebuvo progos su Turkijos vyriausybe aptarti jo mirties aplinkybių“, – sakoma pranešime.
Ši informacija buvo paskelbta po to, kai jos paprašė viena parlamentarė iš opozicinės ultrakairiųjų partijos „Die Linke“.
Ulla Jelpke sukritikavo šį pranešimą, ir skandalu pavadino patį faktą, kad Berlynas neišsiaiškino savo piliečio mirties per Turkijos oro pajėgų reidą aplinkybių.
Vokietijos vyriausybė rekomenduoja savo piliečiams atsisakyti kelionių į karštuosius taškus Sirijoje ir Irake.
Tačiau ji nesiima konkrečių veiksmų, kad atkalbėtų savo žmones jungtis prie kurdų pajėgų, o sugrįžusiųjų nelaiko keliančiais grėsmę saugumui, „priešingai nei tuos, kurie sugrįžta iš islamistų kontroliuojamų rajonų Sirijoje ir Irake“, nurodė ministerija.
Remiantis nevyriausybinės organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ duomenimis, kartu su kurdų pajėgomis Sirijoje kovoja šimtai užsienio kovotojų, iš kurių mažiausiai 25 žuvo.
Jungtinės Valstijos apmoko ir ginkluoja kurdų ir arabų kovotojų aljansą – Sirijos demokratines pajėgas (SDF), laikydamas jas veiksmingiausia su IS kovojančia jėga. Tačiau Turkijai kelia nerimą, kad kurdų ir arabų SDF aljanse vyrauja kurdų Liaudies apsaugos daliniai (YPG). Pastaruosius Turkija laiko teroristine grupuote, pavaldžia Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri kariauja su Ankara jau daugiau kaip tris dešimtmečius.
