„Manau, kad Iraką galima įtikinti ne grasinimais, o argumentais“, – sakė H.Maasas radijo stočiai „Deutschlandfunk“, Irako parlamentui išvakarėse nubalsavus už tai, kad būtų nutrauktas susitarimas su JAV vadovaujama tarptautine koalicija, suburta kovai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.
Anksčiau D.Trumpas pažadėjo paskelbti Irakui tokias sankcijas, kokių šalis „dar nebuvo mačiusi“, jei JAV kariuomenė bus priversta palikti šalį.
Toks grasinimas nuskambėjo Irako įstatymų leidėjams per sekmadienį surengtą balsavimą pritarus prašymui, kad vyriausybė nutrauktų bendradarbiavimą su JAV vadovaujama tarptautine koalicija, regione kovojančia su itin radikalia islamistų grupuote.
Įtampa išaugo po penktadienį Bagdade JAV surengtą bepiločio orlaivio antskrydį, per kurį žuvo įtakingas Irano generolas Qasemas Soleimani.
Įtūžęs Teheranas paskelbė, kad nebevykdys įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą, todėl kilo naujų abejonių dėl šio sunkiai iškovoto pakto ateities.
Europos lyderiai savo ruožtu paragino skubiai deeskaluoti įtampą, tačiau H.Maasas pripažino, jog JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo tikėjosi iš sąjungininkų didesnės paramos.
„Matyt, jis nebuvo visiškai patenkintas, kad mes neišreiškėme 100 proc. palaikymo Amerikos veiksmams“, – sakė ministras po M.Pompeo pokalbio telefonu su savo kolegomis iš Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės.
H.Maasas pripažino, jog JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo tikėjosi iš sąjungininkų didesnės paramos.
Vokiečių URM vadovo teigimu, svarbu, jog Europos Sąjunga laikytųsi vieningos pozicijos, kad blokas galėtų atlikti reikšmingą vaidmenį padedant numalšinti pyktį.
„Mūsų pačių saugumo interesams didelę įtaką daro kova Irake prieš tarptautinį terorizmą ir IS, todėl šiuo atžvilgiu esame atsakingi“, – sakė jis.
„Manau, kad būtina, jog ES užsienio reikalų ministrai greitai susitiktų Briuselyje ir suderintų Europos poziciją“, – pridūrė ministras.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vokietija, Prancūzija ir JK šią savaitę apsispręs, kaip reaguoti į Irano sprendimą nebepaisyti urano sodrinimo apribojimų, kurių Teheranas žadėjo laikytis pasirašydamas branduolinį susitarimą.
„Negalime tiesiog su tuo susitaikyti nereaguodami“, – pareiškė H.Maasas.
„Tai tikrai nepalengvina padėties; tai gali būti pirmasis žingsnis susitarimo pabaigos link ir didelė netektis“, – pridūrė jis.
