Konferencijoje „Uniting for Global Food Security“ dalyvavo užsienio reikalų, žemės ūkio ir plėtros ministrai iš 40 šalių. Ji buvo surengta ruošiantis sekmadienį Bavarijoje prasidėsiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikimui.
Dėl Rusijos pradėto karo stringant Ukrainos grūdų eksportui daugelis šalių nuogąstauja pristigsiančios maisto. Ši ir kitos problemos buvo aptartos per susitikimą, kuriame dalyvavo G-7 ministrai, taip pat didelę riziką patiriančios valstybės, pavyzdžiui, Nigerija, Tunisas ir Indonezija.
Maskva savo veiksmais „sąmoningai skatina maisto kainų sprogimą, kad destabilizuotų ištisas šalis“, susitikimo dalyviams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir apkaltino Rusiją vykdant „cinišką grūdų karą“.
Prieš susitikimą surengtoje spaudos konferencijoje A.Baerbock kaltino Rusiją naudojantis badu „visiškai sąmoningai kaip karo ginklu“ ir „paėmus visą pasaulį įkaitu“.
Rusijai pradėjus invaziją Ukraina, viena pagrindinių žemės ūkio produktų eksportuotojų, nebegali išgabenti savo grūdų Juodąja jūra dėl Maskvos vykdomos uostų blokados ir minų laukų.
Ši krizė dar labiau skatina maisto produktų kainų augimą visame pasaulyje ir smarkų infliacijos padidėjimą.
Jungtinės Tautos perspėjo, kad šiuo metu labiausiai veikiamos neturtingesnės Afrikos šalys, smarkiai priklausomos nuo Rusijoje ir Ukrainoje užauginamų kviečių.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas konferencijos dalyviams sakė, kad pasaulis patiria „precedento neturinčia globalią bado krizę“.
„Jokio veiksmingo pasaulinės maisto krizės sprendinio negali būti be Ukrainos maisto gamybos, taip pat Rusijoje pagaminamo maisto ir trąšų reintegracijos į pasaulio rinkas“, – pabrėžė jis.
Maskva neigia blokuojanti prekinius laivus ir tvirtina, kad maisto krizę visų pirma kursto Vakarų šalių sankcijos Rusijai.
„Politinės priemonės“
Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį sakė, kad „Rusija yra vienintelė atsakinga už šią krizę“.
„Norėčiau pabrėžti, kad priešingai, nei sako Rusija, ne sankcijos yra atsakingos“ už šią krizę, kalbėjo jis.
„Maisto saugumas yra pasaulinis gėris, kuriuo neturi būti naudojamasi kaip įrankiu politiniams tikslams“, – pridūrė JAV diplomatijos vadovas.
Turkija deda pastangas, kad grūdų gabenimas per Juodąją jūrą būtų atnaujintas. Šią savaitę Ankara sutiko siekti derybų šiai krizei išspręsti, Maskvoje susitikus turkų ir Rusijos pareigūnams.
Turkijos gynybos ministerija sakė, kad „ateinančiomis savaitėmis“ šalyje galėtų būti surengtos keturšalės derybos dėl grūdų gabenimo klausimų, kuriose dalyvautų Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos.
Konferencijos dalyviams parengtame vaizdo kreipimesi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Berlynas dalyvauja „intensyviose derybose... siekiant Ukrainos žemės ūkio eksportą jūra sugrąžinti į įprastas vėžes kaip galima greičiau“, taip pat „rūpinasi alternatyviais eksporto maršrutais geležinkeliais ir keliais“.
Tačiau Pietų Afrikos žemės ūkio ministrė Angela Thokozile Didiza sakė, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas pastangoms užbaigti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.
„Visada buvo aišku, kad kovos veiksmų nutraukimas ir konflikto dalyvių įtikinimas sėsti prie stalo ir derėtis“ yra geriausias kelias į taiką, teigė ji.
Nors šis susitikimas nebuvo įvardytas kaip donorų konferencija, Jungtinė Karalystė ketvirtadienį vakare pažadėjo skirti dar 372 mln. svarų (433 mln. eurų) pagalbos šalims, labiausiai paveiktoms pasaulinio maisto kainų augimo.
Šis paketas apima 130 mln. svarų (151 mln. eurų) Pasaulio maisto programai (WFO) šiais finansiniais metais, sakoma vyriausybės pranešime.
