Dialogas, kuriame dalyvauja Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir jo kolega iš Azerbaidžano Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas), buvo pradėtas po netikėto tiesioginio abiejų šalių vadovų susitikimo Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose anksčiau šį mėnesį.
„Dabar matome drąsius abiejų šalių žingsnius norint pamiršti praeitį ir siekti ilgalaikės taikos savo žmonėms“, – sakė derybų šeimininkė, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).
„Norime, kad galėtumėte žengti tvarios taikos keliu“, – sakė ji abiem ministrams po pasivaikščiojimo išpuoselėtoje vilos „Borsig“, kurioje dvi dienas vyks posėdžiai, teritorijoje.
Tarpininkaujant Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) Miunchene susitarė tęsti taikos derybas.
Lyderiai taip pat įsipareigojo nesutarimus spręsti „tik taikiomis priemonėmis ir nenaudojant jėgos“, sakė O. Scholzo atstovas spaudai.
Miuncheno susitikimas reiškė didelį įtampos sumažėjimą po naujo neramumų protrūkio pasienyje, kai abi šalys apkaltino viena kitą pradėjus šaudyti. Armėnija pranešė, kad per susirėmimą žuvo keturi jos kariai.
Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą Kalnų Karabache pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.
Įtampa išlieka didelė nuo tada, kai Baku atkovojus Kalnų Karabacho kontrolę beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – pabėgo į Armėniją.
Gali kilti plataus masto karas?
Jerevanas nerimauja, kad Azerbaidžanas, atgavęs Kalnų Karabachą, gali surengti įsiveržimą į Armėnijos teritoriją ir sukurti sausumos koridorių į savo Nachičevanės eksklavą tarp Irano ir Armėnijos.
Anksčiau šį mėnesį penktą kadenciją užsitikrinęs Azerbaidžano prezidentas I. Aliyevas savo inauguracijos kalboje pareiškė, kad ne Baku, o Armėnija turi neišspręstų teritorinių pretenzijų.
Trečiadienį I. Aliyevas apkaltino Europos Sąjungos ir Prancūzijos vadovus demonizuojant jo šalį ir tvirtino, kad Baku neketina pulti aršios priešės Armėnijos.
Po vasarį įvykusio kruvino susirėmimo abiejų šalių pasienyje N. Pašinianas perspėjo, kad Azerbaidžanas ruošiasi plataus masto karui su savo istoriniu priešu.
Lapkritį A. Baerbock buvo nuvykusi į abi šalis, kad paragintų atnaujinti dialogą.
Kiek anksčiau abiejų šalių lyderiai pareiškė, kad taikos susitarimas galėjo būti pasirašytas iki praėjusių metų pabaigos, tačiau tarptautiniu mastu tarpininkaujamose taikos derybose nepavyko pasiekti proveržio.
Iki tol, kol spalį I. Aliyevas atsisakė dalyvauti Ispanijoje vykusiame derybų su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu raunde, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos atliko pagrindinį tarpininkavimo vaidmenį Azerbaidžano ir Armėnijos derybose dėl santykių normalizavimo.
Tradicinės regiono tarpininkės Rusijos, įklimpusios plataus masto kare prieš Ukrainą, įtaka Kaukazo regione mažėja.
