Šį susitarimą JT pasveikino kaip istorinę akimirką po ilgus metus trukusios suirutės ir kruvinų kovų tarp JT pripažįstamos Tripolio vyriausybės ir jos varžovės maršalo Khalifo Haftaro remiamos administracijos rytinėje šalies dalyje.
„Šiandien yra gera diena Libijos žmonėms“, – sakė Stephanie Williams, einanti JT pasiuntinio Libijai pareigas.
„Abi delegacijos iš Libijos pasirašė visuotinių, visą šalį apimančių nuolatinių paliaubų susitarimą, kuris įsigalioja iš karto“, – pranešė ji žurnalistams po pasirašymo.
Pasak S.Williams, abi šalys susitarė, kad „visi fronto linijose esantys kariniai daliniai ir ginkluotos grupuotės privalo sugrįžti į savo stovyklas“, o „samdiniai ir užsienio kovotojai“ privalo per tris mėnesius išvykti iš šalies.
Apžvalgininkai perspėja, kad būtina imtis tolesnių priemonių, užtikrinančių paliaubų susitarimo vykdymą po beveik dešimtmetį trukusios suirutės šalyje, prasidėjusios po to, kai per NATO palaikomą sukilimą 2011 metais buvo nuverstas ir nukautas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi.
Nuo to laiko šalį valdė ginkluotos grupuotės, skaldė vietos konfliktai, ją pasidalino dvi besivaržančios stovyklos.
Tripoliui vadovavo tarptautinės bendruomenės pripažįstama Libijos nacionalinės santarvės vyriausybė (NSV), o Kh.Haftaro pajėgų palaikomas parlamentas buvo įsikūręs rytiniame Tobruke.
Vilties rasti sprendimą atsirado rugpjūčio mėnesį, kai abi šalys atskirai paskelbė nutraukiančios kovinius veiksmus.
„Taika bei saugumas“
NSV delegacijai Ženevoje vadovavęs Ahmedas Abu Shahma paragino Libijos gyventojus susivienyti ir atkurti vieningą, stabilią šalį.
„Mes patyrėme pakankamai kančių, susiskaldymo, kruvinų kovų“, – sakė jis per sutarties pasirašymo ceremoniją.
„Mums pavyko pasiekti tai, ko laukė visi Libijos gyventojai – pojūtį, kad esame viena tauta, ir taiką bei saugumą“, – savo ruožtu kalbėjo Tobruko delegacijos vadovas Emrajaa Amhimmidas Mohamadas al Amami.
Šią savaitę Ženevoje prasidėjusios Jungtinės karinės komisijos (Joint Military Commission, JMC) derybos, kurioms vadovavo JT paramos misija Libijai (UNSMIL), vyko formatu „5+5“. Kiekvienai šaliai atstovavo po penkis delegatus.
JT tikisi, kad šis susitarimas suteiks naują postūmį greta vykstančioms deryboms politiniais ir ekonominiais klausimais.
Artimiausiomis savaitėmis JMC turėtų vėl susitikti tartis dėl ginkluotųjų pajėgų suvienijimo ir užsienio kovotojų išvedimo.
Derybas politiniais klausimais vedančios Libijos delegacijos pirmadienį rengia virtualų susitikimą, ruošiantis lapkričio pradžioje numatytam tiesioginiam susitikimui Tunise, nurodė S.Williams.
Sveikinimai ir abejonės
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, kad pasiektas susitarimas yra „esminis žingsnis taikos ir stabilumo Libijoje link“.
NSV vadovas Fayezas al Sarrajas irgi pasveikino nuolatines paliaubas ir sakė, kad jis gali nutiesti kelią politiniam ir ekonominiam susitarimams.
Tačiau savo administracijos „Facebook“ puslapyje paskelbtame pranešime jis paragino patraukti atsakomybėn „tuos, kurie padarė nusikaltimų prieš libius arba pasitraukdami paliko minų ir masinių kapaviečių“.
Rusijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Egipto palaikomo Kh.Haftaro pajėgos pernai balandį pradėjo puolimą Tripoliui užimti, tačiau šių metų pradžioje jas atrėmė Turkijos remiamos NSV pajėgos.
Nuo to laiko kovos vyko aplink Sirto miestą prie Viduržemio jūros, kuris yra vartai į Libijos rytinius naftos telkinius ir eksporto terminalus.
„Susitarimas dėl nuolatinių paliaubų yra svarbus veiksnys siekiant atnaujinti politinį dialogą“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano (Peteris Stanas).
„Taip pat labai svarbu, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas“, – pridūrė jis.
Vokietija, kuri sausio mėnesį surengė svarbų viršūnių susitikimą dėl Libijos, susitarimą pavadino „vilties spinduliu“.
Kataras ir Saudo Arabija taip pat palankiai įvertino susitarimą atskiruose savo Užsienio reikalų ministerijų pareiškimuose ir išreiškė viltį, kad jis leis įtvirtinti visapusišką politinį susitarimą ir teigiamai paveiks Libijos ekonomiką.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kurio šalis kariniu atžvilgiu remia vyriausybę Tripolyje, abejojo, ar paliaubos bus gyvybingos.
„Šiandieninė paliaubų sutartis iš tikrųjų nebuvo sudaryta aukščiausiu lygiu, ji buvo [sudaryta] žemesniu lygiu. Ar jos tęsis, parodys laikas, – sakė R.T.Erdoganas. – Taigi, man atrodo, kad jam (susitarimui) trūksta patikimumo.“
Analitikų perspėjimai
Ekspertas Libijos klausimais Mohamedas Eljarhas iš konsultavimo firmos „Libya Outlook“ irgi atsargiai pasveikino susitarimą.
„Ypač svarbios yra pasitikėjimo stiprinimo priemonės, įskaitant kelių, oro uostų, naftos terminalų atidarymą ir kalinių mainus“, – rašė jis tviteryje.
Tačiau, pasak M.Eljarho, „yra vidaus/išorės veikėjų, kurie paliaubų susitarimą ir vėlesnį politinį susitarimą supras kaip grėsmę savo įtakai“.
Analitikas Mohamedas Dorda taip pat perspėjo, kad susitarimas dėl paliaubų turi trūkumų.
„Jame trūksta įgyvendinimo mechanizmų, kuriuos reikia kuo greičiau sukurti, kad jam nebūtų pakenkta“, – sakė rizikos konsultacijų bendrovės „Libya Desk“ vienas iš įkūrėjų ir konsultavimo direktorius M.Dorda.
JT pasiuntinio Libijai pareigas einanti S.Williams savo ruožtu paragino išorines galias, kurios „tiesiogiai kišasi“ ir „akivaizdžiai pažeidžia“ 2011 metų JT ginklų embargą, gerbti libių valią ir atsitraukti.
Ji sakė besitikinti, kad namus palikti priversti libiai pajus galintys grįžti.
S.Williams pabrėžė, kad libiai dabar nori rinkimų, kurie yra „svarbiausia priemonė, per kurią jie gali patvirtinti savo suverenitetą“.
