Tarp maldininkų nebus dešimčių tūkstančių iraniečių: šiitiška respublika ir sunitiška monarchija jau seniai smarkiai nesutaria, o šią priešpriešą dar labiau padidino pastaruoju metu Teherano pareikšti kaltinimai Rijadui dėl tragiškos spūsties Mekoje.
Po anksčiau šią savaitę įvykusių parengiamųjų ritualų Mekos didžiojoje mečetėje, švenčiausioje islamo vietoje, maldininkai šeštadienį keliaus autobusais, traukiniais ir netgi pėsčiomis į Miną, esančią už maždaug penkių kilometrų į rytus, kepinant didesnei negu 40 laipsnių Celsijaus kaitrai.
Maldininkai atkartoja islamo pranašo Muhammado veiksmus, atliktus toje pačioje vietoje prieš maždaug 1 400 metų.
Pirmąją hadžo dieną, kuri vadinama Girdymo (Tarvijos) diena, maldininkai tradiciškai girdydavo savo nešulinius gyvulius ir kaupdavo vandens atsargas kelionei prie maždaug už 10 km į pietryčius nuo Minos esančio Arafato kalno, ant kurio, kaip tikima, Muhammadas pasakė savo paskutinį hadžo pamokslą.
Apeigos ant Arafato kalno, žyminčios hadžo kulminaciją, vyks sekmadienį.
Dabartiniais laikais piligrimai šią dieną praleidžia besimelsdami ir skaitydami Koraną. Didžiosios mečetės viduje daugybė piligrimų eina aplink kubo pavidalo statinį Kaabą, kurio kryptimi atsigręžę musulmonai meldžiasi visame pasaulyje. Daugelis stengiasi prasiskinti kelią per minią, kad pabučiuotų šio statinio sienas, kaip tiki musulmonai, pastatytas pranašo Abraomo.
Daug piligrimų į Miną važiuoja autobusais, tačiau kiti eina pėsčiomis į baltų ugniai atsparių palapinių miestą, kuris atgyja tik penkias dienas per metus, bet gali apgyvendinti 2,6 mln. žmonių.
Hadžas prasideda apeiginiu pasišventimu, simbolizuojančiu įžengimą į ihramą, šventąją skaistumo būklę, kurioje būdami piligrimai nesikvėpina, nekerpa nagų ir nesitrumpina barzdų.
Ihramo būklėje vyrai vilki baltus drabužius iš dviejų audinio atraižų be siūlių, simbolizuojančius prisikėlimą ir akcentuojančius tikinčiųjų vienybę nepriklausomai nuo jų socialinio statuso ar pilietybės.
Moterys per ihramą dėvi laisvai krentančius drabužius, kurie dengia visą kūną, išskyrus veidą ir plaštakas.
Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi lėšų tai padaryti. Vis dėlto daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.
Teherane tūkstančiai žmonių penktadienį protestavo, kad jų šalis šiemet nedalyvauja didžiojoje piligriminėje kelionėje.
Pražūtinga spūstis
Praeitais metais Mina tapo didžiausios tragedijos per hadžo istoriją scena, kai didžiulė spūstis kilo tarp maldininkų, ėjusių prie Džamarato tilto, nuo kurio paskutinę ritualo dieną mėtomi akmenys į Šėtoną simbolizuojančius stulpus.
Šiemet akmenų svaidymo į velnią apeigos prasidės pirmadienį.
Rijadas oficialiai skelbia, kas pernykštės spūsties aukų buvo tik 769, bet daugiau kaip 30 šalių pareigūnų pateikta statistika rodo, jog žuvusiųjų buvo beveik triskart daugiau – mažiausiai 2 297.
„Tai, kas įvyko pernai, yra nepriimtina. Mačiau dešimtis lavonų“, – sakė Malio armijos pulkininkas Oumaras Kante, likęs gyvas per minėtą spūstį. Pasak jo, geresnis hadžo organizavimas būtų leidęs sumažinti kančių.
Saudo Arabija paskelbė pradėjusi tyrimą, bet jokių rezultatų nebuvo paviešinta.
Visgi kai kurių papildomų saugumo priemonių buvo imtasi.
„Neįtikėtinas jausmas“
Siekiant atlaisvinti vietos, iš Minos buvo iškelti vyriausybiniai kompleksai, rašo laikraštis „Saudi Gazette“. Taip pat buvo praplatinti keliai į Džamaratą, nurodė dienraštis „Arab News“.
Pareigūnai dalijo maldininkams apyrankes, ant kurių jie turi užsirašyti savo asmeninius duomenis, nes po pernykštės tragiškos spūsties kai kurie užsienio pareigūnai reiškė susirūpinimą dėl sunkumų atpažįstant žuvusiuosius.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė piligrimų, dėvinčių naująsias apyrankes, kurias Saudo Arabijos valdžia siekia išdalyti visiems iš daugiau kaip 1,4 mln. tikinčiųjų, atvykusių iš užsienio.
Visgi nebuvo paskelbta, kiek apyrankių jau išdalyta.
44 metų maldininkas iš Libijos Abdelati Abu Zayanas sakė pasitikintis saugumo priemonėmis, kurių imasi Saudo Arabija. Penktadienį jis dalyvavo pagrindinėse savaitinėse pamaldose Didžiojoje mečetėje.
Baltai apsirengę maldininkai užplūdo didžiulę mečetę, jos kiemą ir aplinkines gatves.
„Jausmas buvo neįtikėtinas. Milijonai atvyko melstis mečetėje ir, ačiū Dievui, viskas gerai klojosi“, – AFP sakė A.Abu Zayanas.
Nors Saudo Arabija sako, kad ėmėsi priemonių, turinčių apsaugoti nuo per didelių žmonių sambūrių ir pagerinti saugumą, Irano valdžią aštriai kėlė klausimą dėl karalystės gebėjimo prižiūrėti švenčiausias islamo vietas.
Abi šalys nepalaiko diplomatinių santykių ir nesutaria dėl virtinės regiono problemų, įskaitant karus Jemene ir Sirijoje.
Kaip pranešama, per pernykštę spūstį iraniečiai sudarė didžiausią dalį aukų – jų buvo net 464. Šiemet Iranas pirmąkart per kelis dešimtmečius neleido savo piliečiams vykti atlikti hadžo, kai abi šalys nesugebėjo susitarti dėl saugumo ir logistikos.
Teherane tūkstančiai žmonių penktadienį protestavo, kad jų šalis šiemet nedalyvauja didžiojoje piligriminėje kelionėje.
