„Dešimtys tūkstančių žmonių lieka gyventi Mariupolio rūsiuose. Ir kiekvieno jų pasakojimas – liudijimas, kaip neonacistai vijo gyventojus iš nuosavų namų“, – taip prokremliško televizijos kanalo „Junion“ žinių vedėja pradeda reportažą apie miestą ištikusį pragarą.
Skambant dramatiškai muzikai, reportaže rodomi suniokoto Mariupolio vaizdai – rusai tvirtina, neva miestą griovė ne jie, o Ukrainos pajėgos.
Praėjusių metų birželį Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet prakalbo apie mirties ir naikinimo mastus karo nuniokotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.
Gegužę Rusija paskelbė apie sėkmingą kelis mėnesius trukusios Mariupolio užėmimo operacijos baigtį, Kyjivui įsakius paskutiniams savo kariams, besipriešinusiems miesto metalurgijos įmonėje, sudėti ginklus.
Per tris mėnesius trukusius mūšius šimtai tūkstančių žmonių gelbėjosi bėgdami ir patyrė neapsakomų kančių bei netekčių.
Žmogaus teisių biuro vertinimu, Mariupolyje buvo apgadinta arba sugriauta iki 90 proc. gyvenamųjų pastatų, o maždaug 350 tūkst. žmonių teko palikti miestą.
Maskvos puolimas Mariupolyje išprovokavo virtinę kaltinimų karo nusikaltimais – be kita ko, dėl išpuolių prieš gimdymo namus ir dramos teatrą, kur slėpėsi šimtai žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.
Reportaže rodomas „Mariupolio gyventoju“ pristatomas rusakalbis vyras, kurio vardas ir pavardė neatskleidžiami.
Paklaustas žurnalisto, kas šaudė, jis sako, kad šaudė „savi“ – ukrainiečiai.
„Tam, kad galėtų sukurti paveikslėlį, kad čia rusai viską suniokojo“, – priduria jis.
Toliau rodoma moteris pasakoja, kad kovo 7 dieną esą į miestą atvyko ukrainiečių kariai, kurie iki vakaro užsiėmę pozicijas jau kovo 8 dieną tariamai ėmė apšaudyti gyvenamuosius namus.
Tiesa, kokiu tikslu ukrainiečiai nusprendė šaudyti į savo šalies piliečių namus, moteris nepatikslina.
Melą apie Mariupolį neva gynusius rusus netrukus ėmė platinti ir kiti propagandiniai „Youtube“ platformos kanalai.
Taip pat pažymėtina, kad liudijimus apie tariamą ukrainiečių žiaurumą dėstę televizijos siužete rodyti asmenys tą darė Rusijos teritorijoje įrengtoje pabėgėlių stovykloje.
Dažnam už nugaros matėsi geltoni autobusai, paženklinti Z raide – Rusų pajėgų ženklu.
Rusams perėmus uostamiesčio kontrolę, netruko ir tragikomiškų elementų – į gyventojų susirinkimo vietas ėmė riedėti autobusai, transliuojantys rusišką propagandą.
Mobilieji ekranai buvo dislokuoti tose vietose, kur Mariupolio gyventojams buvo tiekiama humanitarinė pagalba, išduodami rusiški dokumentai, taip pat tose miesto vietose, kur buvo galima gauti geriamojo vandens.
Taikdariai sprogdintojai
Žinių reportaže nepasakojama, kaip Ukrainoje vasario 24 dieną, prieš 5 valandą ryto, prasidėjo sprogimai, praėjus kelioms minutėms po to, kai V.Putinas paskelbė „specialios karinės operacijos“ Ukrainos „demilitarizavimui“ pradžią.
Chersonas buvo pirmasis kritęs didelis Ukrainos miestas. Rusijos kariai taip pat įsitvirtino rytuose, judėdami Mariupolio link.
Šis miestas, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Donbaso separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose, tapo vienų įnirtingiausių kautynių židiniu nuo Maskvos karinės invazijos pradžios vasario pabaigoje.
Rusijos pajėgų apsuptame Mariupolyje šimtai tūkstančių žmonių liko įkalinti be vandens, elektros ir kitų būtiniausių paslaugų.
Šio miesto gimdymo namų sprogdinimas tapo pasauliniu žiauraus karo simboliu.
Užvirė tikras pragaras – gausios Rusijos pajėgos ne tik pavertė giuvėsiais kadaise klestėjusį uostamiestį, bet ir sugriovė miestelėnų gyvenimus – tų, kurie sugebėjo išgyventi rusų apgultį.
Miesto teatrą, kuriame, kaip manoma, slėpėsi net 1 300 žmonių, sunaikino Rusijos raketa, nors pastatas buvo aiškiai pažymėtas kaip prieglobstis, kuriame slepiasi vaikai.
Atakuodamos raketomis ir bombomis iš sausumos, oro ir Azovo jūroje esančių karo laivų, Rusijos pajėgos išplėtė apgulto Mariupolio bombardavimą.
Pasak miesto pareigūnų ir liudininkų, rusų kariai priverstinai ištrėmė tūkstančius gyventojų.
Buvo sunaikinta meno mokykla, kurioje slėpėsi apie 400 gyventojų.
-
„Jei mirsime, tai visi kartu“: daugiavaikės šeimos iš Mariupolio išsigelbėjimo istorija
-
Jiems pavyko pabėgti – į Rusiją ištremtų ukrainiečių liudijimai
-
5 mėnesius rusų nelaisvėje praleidęs britas – apie kankinimus ir žadėtą „gražią mirtį“
-
Po belaisvių mainų sugrįžęs garsusis „Azovstal“ fotografas D.Kozackis parodė, kas yra nelaisvė Rusijoje
-
Okupuotame Mariupolyje rasta daugiau nei 10 000 naujų kapų
Priekaištai V.Zelenskiui, bet ne rusams
Dar vienas naujienų reportaže parodytas vyras žėrė kaltinimus Ukrainos prezidentui Volodimyrui Zelenskiui.
„Kai 2014 metais bombardavo Donecką, asmeniškai aš ir visa mūsų „Metinvest“ komanda, kurioje aš dirbau, rinkome humanitarinę pagalbą, o jis (V.Zelenskis – aut. past.) metė. Miestą metė. Ir jokia humanitarinė pagalba nuo jo čia neatkeliauja“, – skundėsi vyras.
Tačiau pagalba Mariupolyje užspeistiems žmonėms neatvyko ne dėl to, kad V.Zelenskis būtų pamiršęs apie miestą ir jo gynėjus, o todėl, kad bet kokios pagalbos tiekimas nebuvo įmanomas dėl Rusijos pajėgų apsupties.
Balandžio pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino įleisti humanitarinę pagalbą į rusų pajėgų apsuptą miestą ir pranešė, kad per karą patvirtinta daugiau nei 90 išpuolių prieš sveikatos priežiūros tarnybas.
V.Zelenskis apkaltino Rusiją blokuojant humanitarinę pagalbą miestui, kad paslėptų įrodymus, liudijančius apie „tūkstančius“ ten nužudytų žmonių.
Kapai padeda skaičiuoti žuvusiuosius
Naujienų agentūra „The Associated Press“, išanalizavusi nuo kovo pradžios iki gruodžio darytas palydovines nuotraukas ir atkreipusi dėmesį į vietas, kur žemė buvo suardyta, paskelbė nustačiusi, kad Mariupolyje ir jo apylinkėse yra mažiausiai 10 300 naujų kapų, daugiausia Senojo Krymo kapinėse.
AP išmatavo kiekvieną tinklelio atkarpą, kurioje buvo praplėstos kapinės, ir apskaičiavo, kad bendras naujų kapų užimamas plotas yra daugiau nei 51 500 kvadratinių metrų.
Tuomet AP peržiūrėjo dronų ir vaizdo įrašų medžiagą, iš kurios matyti, kad rusai sunkiąja technika iškasė ilgus griovius, kuriuos vėliau vėl užpylė. Kapai buvo žemių krūvų pavidalo, kartais su mediniais kryžiais su vardais ir datomis, bet dažniausiai su ranka užrašytais numeriais ant mažų lentelių.
Keletas kapų buvo pažymėti daugiau nei vienu numeriu, o tai galėjo reikšti, kad juose palaidoti keli žmonių palaikai.
AP išanalizavo vaizdo medžiagą, kad suskaičiuotų kapų skaičių konkrečiose kapinių dalyse, ir apskaičiavo, kad vienas kapas užima maždaug šešis kvadratinius metrus. Šį rodiklį AP pritaikė visam plotui, kuriame buvo iškastos naujos kapavietės.
Po to AP tą pačią metodiką pritaikė dviem mažesnėms netoliese esančioms kapinėms Manhušo ir Vynohradnės kaimuose, kuriose nuo kovo buvo iškasta panašių masinių kapaviečių. Be to, ten yra ir masinė kapavietė, kurią apgulties metu iškasė ukrainiečiai.
Trys teismo ekspertizės archeologai, turintys patirties tiriant masines kapavietes karo nusikaltimų atvejais, teigė, kad analizė yra pagrįsta, nes turima ribota informacija ir nėra galimybės prieiti prie kapų. Rolandas Wessingas, padėjęs tyrinėti masines kapavietes Bosnijoje, Kroatijoje ir Irake, įspėjo, kad kapų skaičius nebūtinai atitinka nužudytų ukrainiečių skaičių.
Atlikus analizę negalima nustatyti, kaip mirė palaidotieji. Tačiau tarptautinių teismo medicinos tyrėjų ekshumuotose ir AP stebėtose masinių kapaviečių vietose kitur Ukrainoje dažnai būdavo randama daugiau nei vienas žmogaus palaikų komplektas viename kape.
Ant daugelio jų buvo aiškių smurtinės mirties požymių, tokių kaip sprogimo sužeidimai, kulkų žaizdos ir virve surištos rankos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
