Ilgą laiką derybose įstrigusiai Gruzijai ES pagaliau suteikė galimybę. Į ES valstybes gruzinai galės vykti turistiniais ar verslo tikslais be vizų, o jų viešnagė galės tęstis iki 90 dienų.
Gruzijoje šis leidimas keliauti Šengeno zonoje tapo tikra valstybine švente. Centrinį Tbilisio prospektą papuošė Gruzijos ir ES vėliavos, miesto centre įrengtas šventinis turgus su visų Europos valstybių akcentais, o Europos aikštėje vyko žymiausiu Gruzijos atlikėjų koncertai.
Bevizio režimo paskelbimas itin pradžiugino jaunus gruzinus, kurie nori savo akimis pamatyti vakarietiško gyvenimo ypatumus.
Politologas Georgijus Nadija pažymėjo, kad šis žingsnis svarbus kaip Gruzijos tarptautinio pripažinimo ženklas.
„Svarbiausia, kad šiuo žingsniu ES pripažino Gruzijos egzistavimą tarptautinėje arenoje, tačiau tai nereiškia, kad galima kalbėti apie narystę pačioje sąjungoje. Pripažinimas svarbus tuo, kad tai parodo, jog ES-Gruzijos santykiuose yra kažkokia dinamika, kad Gruzija svarbi ES“, – teigė jis.
Jo manymu, Rusija akylai stebėjo šį ES sprendimą, tačiau nusprendė ramiai reaguoti į pasikeitimus. „Nemanau, kad tai paveiks Rusijos-Gruzijos santykius. Bent jau kol kas jokių pasikeitimų negalima įžvelgti“, – darė išvadą politikos ekspertas.
Baiminasi emigracijos bangos
Tuo metu buvęs Tbilisio diplomatijos akademijos vadovas Josifas Cincadzė baiminasi, kad toks sienų atvėrimas paskatins nelegalios emigracijos mastų augimą.
„Iki šiol 80 procentų, jei ne daugiau, į Europą keliaujančių gruzinų sudarė valdininkai. Jie po Europą keliauja už mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus. Nedidelė dalis šeimų gali sau leisti išvykti turistauti į Vakarų Europą“, – pabrėžė jis.
J.Cincadzės teigimu, labiausiai šio pasikeitimo laukė ir dėl jo džiūgauja ta visuomenės dalis, kuri įsivaizduoja, kad dabar galės vykti darbuotis į Europos Sąjungos fermas ar statybų įmones ir siųsti uždirbtus pinigus savo artimiesiems, pasilikusiems Gruzijoje.
J.Cincadzės teigimu, labiausiai šio pasikeitimo laukė ir dėl jo džiūgauja ta visuomenės dalis, kuri įsivaizduoja, kad dabar galės vykti darbuotis į ES fermas ar statybų įmones ir siųsti uždirbtus pinigus savo artimiesiems, pasilikusiems Gruzijoje.
„Didžiosios masės tų laukiančiųjų ir džiūgaujančių nedomina Luvre kabantys šedevrai, Panteonas ar kokie ten Romos muziejai. Jiems svarbiausia darbas, darbas ir dar kartą darbas“, – pesimistiškai kalbėjo buvęs akademikas, pabrėždamas riziką, kad su nelegalių darbininkų antplūdžiu susidūrusi ES gali apsigalvoti dėl tokio sprendimo ir atšaukti bevizę tvarką.
Tiki, kad jaunimas praplės akiratį
Žymiai optimistiškiau į naujas galimybes Gruzijos piliečiams žvelgia Tarptautinių tyrimų fondo atstovė, buvusi parlamentarė Nana Devdariani.
„Tie, kas norėjo išvykti, išvyko ar išvyks ir be bevizio režimo: kas mokytis, kas dirbti. Šiame susitarime yra numatytas grąžinimo mechanizmas ir jei kas užsimanys būti ilgiau nei leidžia bevizis režimas, tai bus parsiųsti namo“, – sakė politikė.
Buvęs sovietų laikų disidentas, dabar Gruzijos parlamento narys Levan Berdzenišvilis teigė, kad tokia galimybė padės formuoti kitokią, vakarietiškesnę visuomenę. Iš Europos grįžęs jaunimas perims tų šalių kultūros ir politikos įpročius.
„Aš labai to tikiuosi. Manau, kad jauni gruzinai dabar tiesiog plūs į Europos miestus ir iš ten atsiveš kitokį požiūrį. Tai bus jaunų, bevizio režimo paveiktų žmonių požiūris. Pas juos jau nebus sovietinės naštos. Tai bus jau ne postsovietinė, o proeuropietiška karta“, – sakė L.Berdzenišvilis.
Gruzijos kelionių organizatoriai skelbia, kad per pirmąsias bevizio režimo dienas visi lėktuvų bilietai buvo tiesiog šluojami.
Tuo pat metu, kai gruzinai rengiasi tikram Europos šturmui, šalies vidaus reikalų ministras perspėjo, kad pareigūnai griežtai elgsis su tais, kurie neturės visų reikiamų dokumentų ir Europos oro uostuose įstrigs neutraliose zonose.
