Šie susirėmimai palei ginčijamą abiejų šalių sieną buvo smarkiausi per daug metų, bet Biškekas ir Dušanbė ketvirtadienį nurodė sugebėję susitarti dėl ugnies nutraukimo.
Sveikatos apsaugos ir socialinės plėtros ministro pirmoji pavaduotoja Aliza Soltonbekova per televiziją sakė, kad Kirgizijos pusėje per šį incidentą nukentėjo daugiau kaip 150 žmonių, iš jų mažiausiai 31 žuvo.
Didesnio konflikto grėsmė
Palei abiejų šalių ginčijamą sieną dažnai įvykdavo bendruomenių susirėmimų dėl žemės ir vandens išteklių, neretai įsitraukiant ir pasieniečiams.
Tačiau ketvirtadienį tarp abiejų šalių pajėgų kilę susišaudymai buvo smarkiausios kautynės per pastaruosius kelerius metus. Šie susirėmimai išprovokavo būgštavimus, kad gali įsižiebti platesnis konfliktas.
Tadžikistanas – uždara, autoritarinė valstybė – dar oficialiai nepripažino jokių mirčių per ketvirtadienį kilusius susirėmimus tarp karių.
Abiejų šalių lyderiai penktadienį ir toliau palaikė ryšius, teikdami vilčių, kad konfliktas, prasidėjęs dėl vietos bendruomenių ginčo dėl svarbaus upės infrastruktūros objekto, gali būti deeskaluotas.
Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas ir Tadžikistano lyderis Emomalis Rachmonas penktadienį bendravo telefonu, pranešė S. Žaparovo spaudos tarnyba, ir nusprendė susitikti „gegužės antroje pusėje“.
„Valstybių vadovai sutiko išspręsti dabartinę situaciją išskirtinai taikiomis priemonėmis“, – nurodoma išplatintame pareiškime.
Kirgizijos nacionalinio saugumo vadovas Kamčibekas Tašijevas žurnalistams pareiškė, kad penktadienį jis susitiko su kolega Saimuminu Jatimovu „neutralioje teritorijoje“ pasienyje.
K. Tašijevas pažadėjo, kad problemos dėl bendros sienos bus išspręstos „artimiausiomis dienomis“.
Retame Tadžikistano pareiškime, paskelbtame Sogdo srities administracijos, teigiama, kad jungtinė kirgizų ir tadžikų darbo grupė „deda pastangas, tikėdamasi taikos ir draugystės“.
Kirgizijos pietvakarinės Batkeno srities valdžia pranešė, kad nepaisant paliaubų palei bendrą sieną „periodiškai“ tebevyksta susišaudymai.
Pasak Biškeko, iš dviejų su Tadžikistanu besiribojančių rajonų, kur vyko intensyviausios kautynės, buvo evakuota per 10 tūkst. Kirgizijos piliečių.
Daugiau nei trečdalis sienos yra ginčijama, o teritorija, supanti faktinį Tadžikistano Vorucho anklavą, kur ketvirtadienį kilo konfliktas, dažnai tampa įtampos židiniu dėl teritorinių pretenzijų ir vandens išteklių.
Penktadienį kaimyninio Uzbekistano lyderio Š. Mirzijojevas biuras pranešė, kad jis telefonu surengė atskiras derybas su E. Rachmonu ir S. Žaparovu, siekdamas deeskaluoti konfliktą.
Sudeginti pastatai
Biškekas penktadienį paskelbė išsamų apgadintų Batkeno srities objektų sąrašą, aprašydamas pasienio susirėmimų mastą.
Kirgizijos ekstremaliųjų situacijų ministerijos duomenimis, tarp pastatų, sudegintų per smurto proveržį, yra pasienio postas, daugiau kaip 20 namų, mokykla, aštuonios parduotuvės ir lošimo namai.
Tūkstančiai žmonių, evakuotų iš konflikto epicentre atsidūrusių gyvenviečių, buvo perkelti į „specialiai organizuotus punktus“ Batkeno administraciniame centre, “arba nuvyko aplankyti artimųjų“, nurodė regiono valdžia.
Abiejų šalių kariniai daliniai ketvirtadienį pradėjo keistis ugnimi, bet vėliau susitarė dėl paliaubų po derybų skirtingais politiniais lygiais, kurios, panašu, padėjo nuraminti padėtį.
Tadžikistano nacionalinio saugumo komitetas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad du piliečiai buvo paguldyti į ligoninę ir kad vienas iš jų buvo sunkios būklės.
Dušanbė apkaltino kirgizų karius ketvirtadienį apšaudžius tadžikų pajėgas šalia vandens skirstymo punkto „Golovnaja“, esančio Isfaros upėje.
Pasak komiteto, trečiadienį kirgizai ir tadžikai civiliai gyventojai įsivėlė į ginčą dėl gyvybiškai svarbios upės infrastruktūros.
Teritoriniai ginčai tarp Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano, kurių teritorijoje yra derlingas Ferganos slėnis, kilo dėl sovietmečiu atliktos demarkacijos.
Dėl vingiuojančių, susipinančių sienų kelios bendruomenės liko iš esmės atkirstos nuo savo gimtųjų šalių teritorijos.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas yra „labai susirūpinęs“ dėl susirėmimų abiejose šalyse, kur Maskva turi karinių bazių. D. Peskovo teigimu, Rusija yra „visada pasirengusi“ atlikti „tarpininkės vaidmenį“.
