Parlamentaras, savanorių bataliono „Donbas“ įkūrėjas Semionas Semenčenka kovo pradžioje į „Facebook“ įkėlė vaizdo įrašą, kuriame matyti grupė kariškas uniformas vilkinčių ir prie sriubos puodo susispaudusių vidutinio amžiaus vyrų.
„Sakykite, už kieno pinigus valgote?“ – klausia balsas (turbūt paties S.Semenčenkos) už kadro virėjo ir išvardija krūvą pavardžių – nuo Rusijos prezidento iki Ukrainos oligarchų, kritiškų valdžios Kijeve atžvilgiu.
„Už žmonių, kurie nori padėti mūsų judėjimui, pinigus. Už žmonių, kurie remia Ukrainą“, – atsako virėjas.
Vis dėlto tiesa šiuo metu yra tokia, kad niekas nieko nežino. Aktyvistai – savotiškas patriotiškų ukrainiečių ir karo veteranų kokteilis – nė neketina nusileisti. Jie stato naujus barjerus, įrengia naujus patikros punktus.
Grasinimai ir kraujas
Ši blokada stabdo ir eismą, ir prekių judėjimą per fronto liniją konflikte, per kurį žuvo jau mažiausiai kaip 9,75 tūkst. žmonių.
Aktyvistai reikalauja, kad Kijevas sustabdytų „prekybą krauju“, kuri padeda separatistams išlaikyti savo „liaudies respublikas“ Donecko ir Luhansko regionuose.
Aktyvistai reikalauja, kad Kijevas sustabdytų „prekybą krauju“, kuri padeda separatistams išlaikyti savo „liaudies respublikas“ Donecko ir Luhansko regionuose.
Jų teigimu, blokada gali priversti krizės kamuojamą Rusiją dar plačiau atverti pinigines – kitaip tariant, už Kremliaus karinę intervenciją Rytų Ukrainoje daugiau mokėtų pati Maskva, o Kijevui našta palengvėtų.
Savo ruožtu Ukrainos vyriausybė tokiam požiūriui prieštarauja. Vis dėlto nei teisėsauga, nei kariškiai nenori vaikyti aktyvistų jėga – nemaža visuomenės dalis pastaruosius laiko kone didvyriais.
Viso to rezultatas: sąstingis tiek traukinių judėjime, tiek svarbių anglies krovinių gabenime. Anglimi kūrenamos jėgainės ir stambiosios gamyklos visoje šalyje, o prekyba šia žaliava vyko ir per karą – iki šių metų pradžios. Dabar dėl blokados Ukrainos energetikos sistemoje jau paskelbta nepaprastoji padėtis.
Liejamas jau ir kraujas. Vasario 28 dieną grupė lazdomis ir grandininiais pjūklais apsiginklavusių vyrų užpuolė savanorius vienoje barikadų – aktyvistai mano, kad chuliganus pasamdė anglies kompanijos.
O kovo 3-iąją, blokadai užsitęsus jau mėnesį, veiksmų ėmėsi ir Rusijos remiami separatistai. Doneckiečių lyderis Aleksandras Zacharčenka, kurio režimas jau dalija žmonėms neaiškius pasus ir siekia įsivesti Rusijos rublį, pažadėjo „nutraukti visus ryšius su Ukraina“.
Kas slypi už blokados?
Pats S.Semenčenka palaiko aktyvistus ir teigia, kad jų yra vos kiek daugiau nei 100. Vis dėlto daug kas Ukrainoje abejoja, kad tai tiesiog pilietinė iniciatyva, ir klausia, kaip sugebama su tiek mažai pinigų kelti tiek daug triukšmo Kijeve.
Kai kurie ekspertai ir vyriausybės pareigūnai blokadoje įžvelgia oligarchų – tiek prorusiškų, tiek turinčių nesuvestų sąskaitų su valdžia – ranką.
Daug kas dar neaišku. Tačiau kai kurie ekspertai ir vyriausybės pareigūnai blokadoje įžvelgia oligarchų – tiek atvirai prorusiškų, tiek turinčių nesuvestų sąskaitų su valdžia – ranką.
Įtariamųjų daug – ir nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, ir turtingi verslininkai, kuriems Maidanas visai nepatiko. Matomas ir Maskvos bei Vladimiro Putino šešėlis.
Vis dėlto „rūkstančio pistoleto“ nėra. Londone dirbantis ir įvykius Ukrainoje stebintis ekonomistas Timothy Ashas neseniai lankėsi Kijeve ir turi savo nuomonę apie blokadą.
„Blokada jau, atrodo, tarnauja daug skirtingų interesų. Išsivystė atskira dinamika, kurią sustabdyti gali būti sunku. Kažkur gali slypėti ir oligarchiniai veiksmai. O tai – dar vienas aspektas, kurį ne taip lengva suprasti“, – svarstė T.Ashas.
Jokių kompromisų
Savanoriai aktyvistai renka lėšas iš juos remiančių piliečių. S.Semenčenka tikina, kad „blokadiniai“ į pafrontę atvykę savo noru, o pinigų jiems stinga: „Vyrukai gyvena palapinėse.“
Aktyvistai turi virtualią vadavietę feisbuke, kurios paskyrą prenumeruoja daugiau nei 25 tūkst. sekėjų. Paskyroje ir suteikiama informacija, kur ir kaip pervesti pinigus, skelbiami įrašai iš barikadų.
Daugelyje vaizdo įrašų vyrai S.Semenčenkai sako norėję prisijungti prie „blokadinių“, nes tiki, kad separatistų užimtas teritorijas reikia atkirsti nuo likusios Ukrainos dalies.
O ir vyriausybė, regis, tik viešai smerkia blokadą. Nors pareigūnai kalba apie ekonomines ir finansines pasekmes bei įspėja, kad pakaitinė anglis – galimai iš Rusijos – gali būti gerokai brangesnė, yra ženklų, kad aktyvistai tyliai remiami.
Dar gruodį Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos sekretorius Oleksandras Turčynovas paragino „visiškai atkirsti“ užimtą Donbasą. Buvęs laikinasis šalies prezidentas vėliau patikslino, kad tam vis dėlto reikalingas dabartinio lyderio Petro Porošenkos pritarimas.
Bet net nesulaukę jo veteranai iškart ėmėsi konstruoti pirmąsias blokadas. Rytų Ukrainoje stojo traukiniai, nes ant bėgių buvo sustatytos palapinės, primėtyta didelių akmenų. Šiandien jie žada niekur nesitraukti.
„Blokadą nutrauksime tik tada, kai vyriausybės galva įstatymu uždraus bet kokią prekybą su priešu, kai bus paleisti visi ukrainiečiai kaliniai ir kai okupuotos teritorijos įstatyme bus pavadintos okupuotomis. Nebus jokių kompromisų“, – pabrėžė S.Semenčenka.
