Bloko lyderiai: ES negali paspartinti Ukrainos įstojimo procedūros

Susitikimas Versalio rūmuose turėjo būti svarbiausias momentas per Prancūzijos šešių mėnesių pirmininkavimą ES. Tačiau prezidentui Emmanueliui Macronui teko sukviesti viršūnių susitikimą dėl krizės, kilusios po Rusijos lyderio Vladimiro Putino invazijos, nutraukusios dešimtmečius trukusį stabilumą Europoje.

Karas Ukrainoje ir ES energijos tiekimas turėjo būti pagrindine dviejų dienų susitikimo tema, lyderiams susirinkus pietauti toje pačioje Veidrodžių salėje, kurioje Vakarų sąjungininkai nubraižė naująjį Europos žemėlapį po Pirmojo pasaulinio karo 1919-aisiais.

„Europa pasikeitė dėl pandemijos, ji dar greičiau ir smarkiau pasikeis dėl karo“, – kalbėjo E.Macronas, pasveikindamas savo kolegas buvusioje Prancūzijos „karaliaus Saulės“ – Liudviko XIV – rezidencijoje.

Bendrijos 27 šalių vadovai susitiko tuo metu, kai Ukrainoje 15-ą parą verda kautynės ir reiškiamas įtūžis dėl gimdymo namų subombardavimo apsiaustame Mariupolio mieste.

E.Macronas pavadino tai „gėdingu karo veiksmu“; Bendrijos lyderiai smerkė šią žiaurią ataką ir kaltino Maskvą, bet ši savo atsakomybę neigė.

Konfliktas padidino ES palaikymą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, tačiau pokalbių metu lyderiai kartojo, jog pagreitinti kelio į narystę – neįmanoma.

„Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje.

„Noriu susitelkti į tai, ką mes galime padaryti dėl V.Zelenskio šįvakar, rytoj, tuo tarpu Ukrainos įstojimas į ES yra ilgojo laikotarpio klausimas, jei jis apskritai svarstytinas“, – pridūrė premjeras.

Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis įspėjo, jog nederėtų sukurti Kyjivui įspūdžio, jog „viskas gali įvykti per naktį“.

Svarbesnis klausimas

Dar prieš prasidedant karui E.Macronas siekė, kad per šį viršūnių susitikimą būtų nutiestas kelias į stipresnę Europos laikyseną pasaulio scenoje.

Šis klausimas tapo dar svarbesnis Rusijai pradėjus karą Bendrijos rytiniame pakraštyje, kai lyderiai dar labiau spaudžiami ieškoti būdų sustiprinti Europos savarankiškumą – ypač energetinį – nestabiliame pasaulyje.

Dėl konflikto energijos kainos šovė į neregėtas aukštumas, sukėlė grėsmę ekonomikai ir įžiebė diskusijas, iš kur europiečiai gaus dujų ir naftos. Problema tapo dar opesnė, Vakarams ėmus bangomis skelbti sankcijas Rusijai, padidinusias spaudimą energijos rinkoms.

„Turime reaguoti ir padėti išlaikyti šeimų perkamąją galią taip pat greitai, kaip reagavome į Rusijos veiksmus“, – sakė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi.

ES iš Rusijos importuoja apie 40 procentų savo gamtinių dujų, o Vokietija, Europos didžiausia ekonomika, drauge su Italija ir keliomis Vidurio Europos šalimis, yra ypač priklausoma nuo šio energijos srauto.

Rusiška nafta taip pat sudaro apie ketvirtį ES importo.

Europos priklausomybė nuo rusiškos energijos net sukėlė pirmąjį įtrūkimą Vakarų vieningame atsake į V.Putino agresiją, ES šią savaitę neišdrįsus uždrausti rusiškos naftos importo, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos ir Britanija.

Kaip teigiama susitikimo pabaigos deklaracijos juodraštyje, 27 lyderiai atsargiai sutiks „palaipsniui mažinti“ Bloko priklausomybę nuo Rusijos dujų naftos ir anglies.

„Turime ryžtingai investuoti“

ES lyderiai taip pat mėgins pasistūmėti ieškant kelių į nepriklausomumą itin jautriuose sektoriuose, tokiuose kaip puslaidininkiai, maisto gamyba ir, svarbiausia, gynyba.

Kolektyvinis saugumas Europos Sąjungoje yra didžiąja dalimi užtikrinamas NATO aljanso, vadovaujamo Jungtinių Valstijų, tačiau Prancūzija, didžiausia ES karinė galia, siekia stiprinti bloko vaidmenį.

Nuo Rusijos invazijos į savo proeuropietišką kaimynę pradžios, bloko narės patvirtino iš viso pusės milijardo vertės gynybos paramą Ukrainai.

Berlynas dramatiškai sulaužė savo ilgametę doktriną, pranešdamas, kad įlies į savo nacionalinė gynybą papildomus 100 mlrd. eurų.

Iššūkių akivaizdoje, „turime ryžtingai investuoti į didesnius ir geresnius gynybos pajėgumus bei inovatyvias technologijas“, teigiama planuojamame lyderių pareiškime.