Anot leidinio, Prancūzijos strategijoje numatoma, kad Rusijos ir Ukrainos derybos įvyks jau šią vasarą, jei viskas klostysis gerai, sakė šie žmonės, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Neseniai vykusios kelionės į Kiniją metu Prancūzijos prezidentas nepasiekė savo tikslo įtikinti Xi Jinpingą pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – jiedu iki šiol nesikalbėjo nuo karo pradžios daugiau nei prieš metus.
E.Macronas taip pat supykdė sąjungininkus praėjusiais metais, kai pareiškė, kad sąjungininkai neturėtų „žeminti“ Rusijos.
Neaišku, ar E.Macronas sulaukė Kyjivo ir jo sąjungininkų, kurių daugelis atmetė paliaubų pasiūlymus, kurie leistų Rusijai išlaikyti teritorinius laimėjimus.
Daugelis šalių taip pat skeptiškai vertina tai, kad Kinija gali būti neutrali tarpininkė, atsižvelgiant į jos „neribotą draugystę“ su Rusija. Šalys ne kartą yra pažadėjusios stiprinti ryšius, įskaitant pirmadienį paskelbtą raginimą stiprinti jų kariuomenių bendradarbiavimą.
E.Macrono administracijos pareigūnas patvirtino, kad planuojama, jog E.Bonne kalbėsis su Wang Yi, tačiau atsisakė komentuoti detales ir pridūrė, kad Prancūzijos sąjungininkai buvo informuoti apie bet kokią Paryžiaus iniciatyvą. Atsakydama į klausimus, Kinijos užsienio reikalų ministerija teigė nežinanti informacijos šaltinio ir „sunku patikrinti autentiškumą“.
Pavasario puolimas
Pasak leidinio, bet kokios būsimos derybos priklausys nuo kelių sąlygų, įskaitant sėkmingą Ukrainos pavasario puolimą, dėl kurio Kyjivas atsidurtų stipresnėje padėtyje.
Kai kurie Europos pareigūnai nerimauja, kad į bet kokį Ukrainos kontrpuolimą, kuris gali būti nepakankamai sėkmingas, kad Kyjivas išlaisvintų visą Rusijos užimtą teritoriją, dedami pavojingai dideli lūkesčiai.
Realesnis tikslas yra maždaug 30 km pažanga pietuose, dėl kurios pajėgiausia Ukrainos artilerija atsidurtų Rusijos tiekimo linijų veikimo zonoje ir susidarytų sąlygos didesniam puolimui 2024 m., anksčiau skelbė „Bloomberg“.
Tai reiškia, kad Ukrainos sąjungininkai turės padidinti paramą, kad ateityje būtų galima surengti puolimą ir atkovoti daugiau užimtos teritorijos, arba kad bet kokiose galimose derybose dėl paliaubų iki to laiko Rusija gali likti įsitvirtinusi dideliuose Ukrainos teritorijos plotuose.
Kyjivas ne kartą sakė, kad teritorinės nuolaidos neturėtų būti svarstomos.
E.Macronas anksčiau yra sakęs, kad jis mato svarbų Kinijos vaidmenį ir kad dėl savo santykių su Rusija ji galėtų „grąžinti Maskvą į protą“. Pekinas kol kas nerodė ženklų, kad norėtų spausti Maskvą išvesti karius.
Šią savaitę G-7 šalių grupės aukščiausio rango diplomatai, įskaitant Prancūziją, pritarė V.Zelenskio „taikos formulei“, kuri apima visišką visų Rusijos karių išvedimą iš Ukrainos teritorijos.
Kyjivas ne kartą sakė, kad teritorinės nuolaidos neturėtų būti svarstomos, o kelios Ukrainos sąjungininkės palaiko šią poziciją ir perspėja, jog bet koks susitarimas, kuris iš esmės įšaldytų karą, greičiausiai privers Rusiją persiginkluoti prieš pradedant naują puolimą.
Savo ruožtu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė mažai ženklų, kurie rodytų, kad jo tikslai pasikeitė, jau nekalbant apie tai, jog jis pasirengęs išvesti pajėgas iš Ukrainos teritorijos.
Pasak leidinio kalbintų žmonių, E.Macrono planas remtųsi ilgalaikėmis saugumo garantijomis Ukrainai, kuriomis būtų siekiama atgrasyti Rusiją nuo būsimų agresijos veiksmų. Sąjungininkai dar turi patikslinti konkrečias priemones, dėl kurių turėtų būti susitarta liepos mėnesį Lietuvoje vyksiančiame NATO vadovų susitikime, tačiau jomis bus siekiama padėti Ukrainai modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir užtikrinti didesnę sąveiką su NATO kariuomenėmis.
Tuo pat metu Ukrainos sąjungininkai taip pat ieško būdų, kaip palaikyti nuolatinį ginklų ir svarbiausių atsargų, pavyzdžiui, 155 mm kalibro šaudmenų, tiekimą, sakė vienas iš kalbintų asmenų.
