Pasak naujienų agentūros, pareigūnai privačiuose pokalbiuose sakė, kad toks žingsnis esą gali išprovokuoti susidūrimą su Maskva.
Kai kurie pareigūnai, susipažinę su NATO diskusijomis dėl Ukrainos, teigia, kad tokie Prancūzijos vadovo pareiškimai galėjo turėti priešingą nei norėta poveikį, tačiau E.Macronas sugebėjo „išsklaidyti ilgai trukusį neaiškumą dėl raudonųjų linijų“ tarp sąjungininkų.
„Bloomberg“ pašnekovai teigė, kad šie žodžiai nėra protingi operatyvinio saugumo požiūriu, ypač atsižvelgiant į tai, kad kelios šalys jau dabar netiesiogiai turi tam tikro personalo Ukrainoje.
Pažymima, kad tam įtakos turi ir Prancūzijos vidaus politika, nes E.Macronas savo rinkimų kampanijoje Ukrainą iškelia į pirmą vietą, vaizduodamas savo kraštutinių dešiniųjų oponentę Marine Le Pen kaip Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sąjungininkę.
Tačiau kai kurie ES vadovai vis dar tikisi, kad E.Macrono lyderystės, ir daugelis palankiai vertina jo griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu. Kartu Prancūzijos prezidento kritikai sako, kad jis daugiau kalba nei veikia.
Agentūra „Bloomberg“ pateikė Čekijos, kuri vadovauja iniciatyvai nupirkti Ukrainai apie 800 000 šaudmenų, pavyzdį. Nors E.Macronas praėjusį mėnesį sakė, kad remia Čekijos iniciatyvą, Prancūzija dar neskyrė nė vieno finansinio įnašo.
Apskritai nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Prancūzija gerokai atsiliko nuo savo sąjungininkių pagal bendrą pagalbos sumą. Ji pažadėjo Kyjivui skirti mažiau nei du milijardus eurų paramos, o Vokietija – 22 milijardus eurų, skelbė Kiel institutas. Tai didžiulis skirtumas, nors Prancūzijos vyriausybė teigia, kad šiuose skaičiuose neatsižvelgiama į neproporcingai didelį jos modernių ginklų poveikį mūšio lauke.
