„Bloomberg“: kodėl taip sunku laimėti Rusijos ir Ukrainos karą ir kaip jis gali baigtis

„Karo baigtis – ar tai būtų aiški vienos pusės pergalė, ar painus kompromisas, ar tiesiog karo veiksmų nutraukimas be galutinio susitarimo – gali priklausyti ne tiek nuo mūšio lauko taktikos, kiek nuo to, kuri pusė pirmoji išeikvos savo išteklius“, – įvertino „Bloomberg“ naujienų tarnybos analitikai.

V.Putinas apdairiai perorientavo šalį į karo ekonomikos režimą ir atkakliai didina Rusijos gynybos produkcijos apimtis. Tuo tarpu Ukrainą remia JAV ir Europos sąjungininkių ginklai, todėl karas gali užsitęsti dar ne vienerius metus.

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Lemtingąjį vasarį Rusija nukreipė savo puolimą į didžiuosius Ukrainos miestus, įskaitant ir šalies sostinę Kyjivą. Tačiau po kelių savaičių smarkus ukrainiečių pasipriešinimas ir silpstančios tiekimo linijos privertė Maskvą atitraukti savo pajėgas iš šiaurės ir sutelkti dėmesį į Donbaso regioną Ukrainos rytuose, kur ji siekė išsaugoti savo okupuotas teritorijas. Tais pačiais metais Rusijos kontroliuojama teritorija sumažėjo, nes Ukrainos pajėgoms pavyko susigrąžinti Charkivo ir Chersono sritis.

Konfliktas liepsnojo tiek ore, tiek palei 1 000 km ilgio fronto liniją, kurios kontūrai per pastaruosius metus beveik nepasikeitė.

„Bloomberg“ pastebėjo, kad Ukraina kovoja pasitelkusi aukštųjų technologijų vakarietiškus ginklus ir bando sunaikinti toli už fronto linijos esantį Rusijos turtą, įskaitant ir Juodosios jūros laivyno likučius.

Tuo tarpu Rusija turi pranašumą oro pajėgų srityje, o ukrainiečiai sunkiai perima iš Rusijos pozicijų paleistų raketų ir bepiločių orlaivių bangas, kuriomis siekiama atakuoti jos miestus, paralyžiuoti ekonomiką ir bandyti susilpninti šalies kovinę dvasią.

Kontrastinga mūšio lauko taktika

„Rusijos kariuomenė, gindama savo pozicijas, labai pasikliauja tranšėjų linijomis, minų laukais ir kitais laikinais įtvirtinimais. Ji vis dar taiko sovietinio stiliaus vadovavimo vertikalę, funkcionuojančią iš viršaus į apačią, pagal kurią lauke esantys daliniai pasikliauja vyriausiosios vadovybės įsakymais“, – nurodė „Bloomberg“.

Kaip pranešta anksčiau, Rusijos pajėgos dažnai kliaujasi ir vadinamosiomis „mėsos atakomis“ – puolančių kariškių bangomis. Taip siekiama užvaldyti Ukrainos pozicijas arba tiksliai nustatyti jų buvimo vietą, kad būtų galima pajėgas išstumti naudojant artileriją.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Turėdama mažiau potencialių naujokų, Ukraina mažiau atspari nuostoliams mūšio lauke, todėl po nepavykusio kontrpuolimo 2023 m. viduryje ji ėmėsi tikslingesnės taktikos – taikosi į Rusijos tiekimo linijas naudodama tolimojo nuotolio ginklus ir rengia trumpas, mažesnio masto atakas, kad patikrintų Rusijos gynybą.

Pažymima, kad Ukrainos kariuomenė mokėsi iš Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkų ir perėmė Vakarų karinį požiūrį, pagal kurį žemesnio rango karininkams suteikiami įgaliojimai priimti operatyvinius sprendimus mūšio vietoje.

Karo kaina

Įvertinti konflikto aukas yra ypač sudėtinga, nes nei Maskva, nei Kyjivas neskelbia oficialaus žuvusių ir sužeistų karių skaičiaus.

2022 m. rugsėjį Kremlius pašaukė 300 tūkst. rezervistų ir tai sukėlė nerimo dėl karo bangą tarp Rusijos gyventojų, kas paskatino milijoną žmonių pasprukti į užsienį, kad išvengtų karinės tarnybos, kurią bent metus privalo atlikti Rusijos vyrai.

Nuo to laiko taktika pasikeitė ir dabar V.Putinas sutartininkams siūlo nekuklų atlyginimą ir sutarties pasirašymo premijas.

Birželio mėnesį Sankt Peterburge naujokams buvo siūloma 1,3 mln. rublių – maždaug tiek pat, kiek siekia vidutinis antro pagal dydį Rusijos miesto gyventojo metinis atlyginimas.

Pasak pranešimų žiniasklaidoje, įskaitant britų transliuotoją BBC ir „The Moscow Times“, daugelio naujų karių prieš išsiunčiant į frontą mokymai trukdavo vos savaitę.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Rusijos karys Vakarų karinės apygardos pratybose

Per susitikimą su užsienio žiniasklaida birželio mėn. V.Putinas užsiminė, kad kas mėnesį žūsta arba yra sužeidžiami 10 tūkst. Rusijos karių. Tai gerokai mažiau nei rodo Vakarų vertinimai. Mėnesinis Rusijos nuostolis, remiantis JAV duomenimis, yra beveik 1,5 karto didesnis, nes 2023 m. gruodžio mėn. užfiksuota, kad iš viso Rusija patyrė 315 tūkst. žmonių gyvosios jėgos nuostolių.

Pažymėtina, kad šis skaičius sudaro beveik 90 proc. pirminių Rusijos invazijos pajėgų, kurias sudarė daugelis labiausiai patyrusių ir profesionalių karių, skaičiaus.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario mėn. pareiškė, kad kare žuvo 31 tūkst. ukrainiečių karių – šį skaičių skeptiškai įvertino jo sąjungininkai Vakaruose. Deja, Kyjivui sunkiau nei Maskvai sekasi pakeisti žuvusius ir sužeistus karius ir sudaryti sąlygas pajėgų rotacijai, kad pailsėtų fronto linijoje kovojantys kariai.

Gegužės mėn. įsigaliojo mobilizacijos įstatymas, kuriuo siekiama papildyti karių gretas šimtais tūkstančių naujokų, be kita ko, sumažinant šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų. Ukraina taip pat pasekė Rusijos pavyzdžiu ir pradėjo nuteistų nusikaltėlių verbavimą.

Nors Ukrainai vis dar trūksta žmonių, liepos 3 d. interviu agentūrai „Bloomberg“ V.Zelenskis sakė, kad per pastaruosius tris mėnesius padėtis pagerėjo ir kad dabar didesnė problema yra šaudmenų trūkumas.

Ginkluotės lenktynės

„Nė vienai pusei nepavykus įgyti pranašumo sausumoje, abi pusės stengiasi užsitikrinti pranašumą technine įranga. Ukrainai reikia tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų, galinčių nustatyti ir sunaikinti Rusijos pasienyje esančius aerodromus, iš kurių paleidžiami lėktuvai, šaudantys į Ukrainos miestus ir karinius objektus nukreiptas raketas. Rusija daugiausia dėmesio skiria savo oro arsenalui padidinti iki tokio lygio, kad Ukraina negalėtų perimti balistinių raketų, bepiločių orlaivių ir sklendžiančių bombų“, – rašo „Bloomberg“.

Po ilgų šaudmenų bado mėnesių Kyjivas sulaukė naujų ginkluotės ir šaudmenų atsargų. Jis pradėjo naudoti sudėtingas europietiškas raketas, tokias kaip „Storm Shadow“ ir JAV kariuomenės taktinės raketų sistemas ATACMS, kad smūgiuotų Rusijos pozicijoms, aerodromams ir ginklų sandėliams.

Jis taip pat gali bandyti atverti spragas Rusijos priešlėktuvinėje gynyboje, kuriomis Ukrainos karinės oro pajėgos tikisi pasinaudoti, kai jų pilotai bus apmokyti skraidyti Vakarų sąjungininkų dovanojamais naikintuvais F-16.

NATO šalys įsipareigojo galiausiai pateikti apie 85 tokius kovinius lėktuvus. Nors Ukrainos pareigūnai sako, kad jiems reikia mažiausiai 120, kad gerokai padidintų savo šalies oro pajėgumus, anksčiau pasirodė pranešimų, kad ukrainiečiai neturi tiek apmokytų pilotų, kad šie galėtų pilotuoti visus perduodamus orlaivius.

dpa/Scanpix/Naikintuvai F-16

Rusijos gynybos pramonė, nepaisydama Vakarų sankcijų, įsibėgėjo: gamyklos dirba visą parą, kad padidintų ginklų gamybą.
Dėl to šalies ilgojo nuotolio raketų gamyba išaugo nuo maždaug 40 vnt. per mėnesį iki maždaug 100 vnt., rodo NATO žvalgybos vertinimas, kurį gegužės mėnesį citavo Tarptautinė krizių grupė.

Artilerijos sviedinių gamybos pajėgumai yra maždaug 3 mln. per metus, palyginti su maždaug 1,2 mln. kartu paėmus JAV ir Europoje, balandžio mėn. teigė Užsienio santykių taryba.

Kovo mėnesį CNN pranešė, kad Rusija per dieną iššaudavo apie 10 tūkst. šaudmenų – tai atitinka maždaug 3,65 mln. sviedinių per metus.

Maskva kreipėsi pagalbos į strateginius partnerius. Pietų Korėjos duomenimis, Šiaurės Korėja Maskvai tiekė net 5 mln. artilerijos sviedinių.

„Rusijos išlaidos gynybai, palyginti su šalies ekonomikos produkcija, artėja prie lygio, kuris paskutinį kartą buvo pasiektas Šaltojo karo įkarštyje aštuntajame dešimtmetyje, Sovietų Sąjungos laikais, ir tai apsunkina jos galimybes toliau didinti karinę gamybą. Vyriausybė vis dar turi patenkinti kai kuriuos ginklų, įskaitant šarvuotąsias transporto priemones, poreikius, pertvarkydama atsargas, ir per ateinančius dvejus metus gali išeikvoti šį ginkluotės šaltinį“, – nurodė „Carnegie“ tarptautinės taikos fondo vyresnioji bendradarbė Dara Massicot.

Ruslanas Puchovas, Maskvoje įsikūrusio Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas „Bloomberg“ teigė, kad Rusijos pagrindinė strategija yra „nualinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“.

„Tačiau tai labai brangiai kainuoja žmonių ir technikos nuostolių prasme ir gali lemti pernelyg didelį Rusijos karinio pajėgumo išsekimą.“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Tuo tarpu Pavelas Luzinas, Rusijos karinis ekspertas, Jamestowno fondo vyresnysis bendradarbis žurnalistams sakė, kad Rusijai trūksta tiek žmonių, tiek ginkluotės.

„Ypač jei kalbame apie paruoštus karius, seržantus ir jaunesniuosius karininkus“, – pastebėjo jis.

Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto (ISW) vyresnysis mokslinis bendradarbis sausumos karybos klausimais Benas Barry įvertino, kad „svarbiausias elementas gali būti varžybos tarp Rusijos puolimo taktikos ir Ukrainos pastangų įgyti asimetrinį pranašumą pasitelkiant pažangias Vakarų technologijas“.

„Tik, jei jos bus pristatytos laiku ir pakankamu kiekiu. Jei taip atsitiktų, karo tempas vėl galėtų pasikeisti ir tai būtų naudinga Kyjivui. Tačiau kol kas sausumos karas atrodo kruvinas ir palankus Maskvai“, – reziumavo analitikas.