„Bloomberg“ paaiškino, kodėl Vakarai nelaimės naujojo Šaltojo karo

Teigiama, kad Kinijos kariuomenė sparčiai žengia į priekį aukštųjų technologijų srityje.

„Kinija aplenkė Vakarus hipergarsinių raketų – tokių, kurios gali skrieti penkis kartus didesniu nei garso greičiu ir išvengti oro gynybos priemonių – srityje“, – pažymėjo leidinys.

Tuo pat metu Kinija aktyviai investuoja lėšas į dirbtinio intelekto kūrimą. Pasak straipsnio autoriaus, stiprėjančios Kinijos pozicijos gali pakeisti pasaulinę jėgų pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu Vakarai turi skubiai paspartinti savąją ir sulėtinti Kinijos pažangą, jei nenori, kad ši pusiausvyra pasikeistų.

Pažymima, kad Vakarai visų pirma turėtų pasinaudoti geriausiomis savojo kapitalizmo savybėmis ir atgaivinti karinį-pramoninį kompleksą.

Vida Press nuotr./Xi Jinpingas ir Joe Bidenas

„Bloomberg“ pažymėjo, kad Pentagone veikia valdymo ir kontrolės sistema, o kinai stengiasi neapsiriboti vien valstybinėmis įmonėmis ir pritraukti verslininkus bei „naujo tipo“ laboratorijas, finansuojamas tiek valstybės, tiek privataus sektoriaus.

Talentingiausi Vakarų technologijų specialistai pereina į privatųjį sektorių, o Kinijos kariuomenė turi geriausius technikos talentus.

„Didžiausi laimėjimai kosminių kelionių ir palydovinio ryšio srityje ten pasiekiami privačiame sektoriuje“, – pažymima leidinyje.

Be to, „Bloomberg“ atkreiptė dėmesį, į tai, kad Vakarai turėtų „auginti“ savo mokslininkus įtraukdami universitetus, kaip tai daro Kinija. Verta išskirti, jog, išskyrus kai kurias išimtis, Vakarai nesirūpina akademinės bendruomenės ir kariuomenės ryšių plėtojimu.

„Vakarų sėkmė Šaltajame kare priklausė nuo Pentagono ir kitų dviejų elementų – galingų korporacijų ir pirmaujančių institucijų – santykių. Bendrovės rūpinosi, kad Vakarai pirmautų aukštųjų technologijų ginklų gamybos srityje. O universitetai teikė inovacinius intelektinius raumenis. Dabar, kai pasaulis pasinėręs į naująjį Šaltąjį karą, šiuos santykius reikia atkurti, kad jie atitiktų naujo pasaulio, kuriame sparčiau diegiamos inovacijos ir veikia judresnės korporacijos, reikalavimus“, – rašoma straipsnio išvadose.

Deivido Matačiūno/Midjourney nuotr./Dirbtinis intelektas

Anot Pentagono metinės ataskaitos, gegužės mėn. paskelbti duomenys rodo, jog Kinija turi daugiau kaip 500 veikiančių branduolinių kovinių galvučių. Naujojoje ataskaitoje taip pat tvirtinama, kad Kinijos karinis jūrų laivynas turi daugiau kaip 370 laivų ir povandeninių laivų (pernai jų buvo 340).

Atsakydama Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Pentagono ataskaitoje, kurioje teigiama, jog Kinija iki 2030 m. turės daugiau kaip 1 000 branduolinių galvučių, yra daug šališkumo ir iškraipomi faktai.

Tąkart Pekinas pažymėjo, kad Kinija neketina dalyvauti branduolinio ginklavimosi varžybose.