„Bloomberg“: Rusijos elitas nusivylęs V.Putino galimybėmis laimėti karą

Leidinio žurnalistų pakalbinti septyni su situacija susipažinę ir tapatybės nenorėję atskleisti šaltiniai tvirtino, kad daugelis Rusijos politikos ir verslo atstovų yra pavargę nuo karo ir nori, kad jis būtų nutrauktas, nors abejoja, ar V.Putinas sustabdys kovas.

Keturi iš pašnekovų teigė, jog niekas nenori priešintis prezidentui dėl invazijos, tačiau absoliutus patikėjimas jo lyderyste dėl to yra aiškiai susvyravęs.

Palankiausia dalies jų matoma perspektyva būtų vėliau šiais metais galinčios vykti derybos, kurios „įšaldytų“ konfliktą ir leistų šalies prezidentui paskelbti Pyro pergalę rusams, išlaikant dalį užgrobtos Ukrainos teritorijos.

„Elitas atsidūrė aklavietėje: jie bijo tapti beprasmiško karo atpirkimo ožiais“, – leidiniui „Bloomberg“ sakė Kirilas Rogovas, buvęs Rusijos vyriausybės patarėjas, kuris po invazijos išvyko iš šalies ir dabar vadovauja Vienoje įsikūrusiam analitiniam centrui „Re:Russia“.

„Tikrai stebina, kaip plačiai Rusijos elito gretose pasklido mintis, kad yra tikimybė, jog V.Putinas šio karo nelaimės“, – pridūrė jis.

Tikėtina, kad didėjantis nusivylimas sustiprins kaltinimų žaidimą dėl atsakomybės už nesėkmingą invaziją, kuris jau sukėlė aistringus visuomenės nesutarimus tarp griežtosios linijos nacionalistų šalininkų ir Rusijos gynybos ministerijos.

„AFP“/„Scanpix“/Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Kremliui atsidūrus Ukrainos kontrpuolimo taikinyje, kurį remia milijardus kainuojanti ginkluotė iš JAV ir Europos, po tokios žiemos, kai Maskvos pajėgos padarė tik nedidelę pažangą ir patyrė drakoniškų nuostolių, Rusijos pareigūnai mažai tikisi reikšmingos pažangos mūšio lauke.

Antradienį Ukrainoje įvykdytas katastrofiškas milžiniškos užtvankos pralaužimas, dėl kurio Kyjivo vyriausybė apkaltino Rusiją, dar labiau apsunkino konfliktą, nes potvynio vanduo užliejo dalį konflikto zonos. Rusija tuo tarpu neigė bet kokią su tuo susijusią atsakomybę.

Nesaugumo jausmą didina ir išpuoliai Rusijos viduje, įskaitant praėjusią savaitę įvykdytus didžiausius nuo karo pradžios dronų smūgius prieš Maskvą. Kovos išplito į su Ukraina besiribojantį Belgorodo regioną, kvestionuodamos V.Putino, kaip Rusijos saugumo garanto, įvaizdį.

Net kai kurie invaziją palaikantys ir kovą su Ukraina norintys suintensyvinti asmenys ėmė nuogąstauti dėl Rusijos perspektyvų kare, kuris turėjo baigtis per kelias dienas, o dabar tęsiasi jau šešioliktą mėnesį.

Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad jo vadovavimui būtų mestas iššūkis iš jo aplinkos, pažymėjo leidinys.

Nacionalistai, vadovaujami privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino, ne kartą žėrė kaltinimus ir pyko ant šalies gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Rusijos kariuomenės vado Valerijaus Gerasimovo dėl karinių nesėkmių, reikalaudami visiškos mobilizacijos ir karo padėties, kad būtų išvengta galimo pralaimėjimo.

„Buvo padaryta per daug didelių klaidų, – leidiniui „Bloomberg“ aiškino su Kremliumi glaudžiai susijęs politikos konsultantas Sergejus Markovas. – Anksčiau turėta lūkesčių, kad Rusija perims didžiosios Ukrainos dalies kontrolę, tačiau šie lūkesčiai nepasitvirtino.“

Rusijos lyderis ir jo aukščiausio rango pareigūnai primygtinai tvirtina, kad Rusija laimės, nors iš tikrųjų nebėra aišku, kas būtų laikoma pergale po to, kai jos armijai nepavyko užimti Kyjivo karo pradžioje.

Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad jo vadovavimui būtų mestas iššūkis iš jo aplinkos, pažymėjo leidinys.

Pašnekovų teigimu, dauguma elito atstovų nuleidžia galvas ir toliau dirba savo darbą, įsitikinę, kad negali daryti įtakos įvykiams, o V.Putinas nerodo jokių požymių, kad norėtų nutraukti karą.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

Rusijos valstybinė žiniasklaida nuolatinius posūkius aiškina be perstojo kartodama žinią, kad Rusija Ukrainoje kariauja tarpinį karą prieš JAV ir jos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkus, nors būtent pats V.Putinas inicijavo 2022 m. vasarį prasidėjusią invaziją.

Susidorojama su mąstančiais kitaip

Kremlius įvedė griežčiausias represijas per pastaruosius dešimtmečius, kad net už lengvą nesutikimą ar kariuomenės kritiką būtų baudžiama kalėjimo bausmėmis.

Rusijos vidurinioji klasė, kuri pastarąjį dešimtmetį didžiuosiuose miestuose sudarė opozicijos V.Putino valdymui palaikymo pagrindą, buvo nutildyta arba pabėgo iš šalies per didžiausią fiksuojamą emigracijos bangą nuo 1990-ųjų po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Kol kas apklausos rodo, kad dauguma paprastų rusų ir toliau palaiko V.Putiną, kuris sovietmečio nostalgiją sumaišė su Rusijos imperine praeitimi, tvirtindamas, kad gina šalies interesus ir susigrąžina istorines žemes, aneksuodamas Rytų ir Pietų Ukrainos teritorijas.

Tuo tarpu Konstantinas Malofejevas, Rusijos stačiatikių nacionalistas, palaikantis V.Putiną, nori, kad Rusija toliau kariautų, nes „Ukrainos valstybė turėtų nustoti egzistuoti“.

Tačiau po to, kai praėjusį rudenį V.Putinas paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą į kariuomenę, susirūpinimas visuomenėje išaugo.

Gegužės pabaigoje bendrovei „FOM“ atlikus 1 500 rusų apklausą, paaiškėjo, kad 53 proc. apklaustųjų mano, jog jų šeimos nariai ir draugai jaučia nerimą: tai yra 11 procentinių punktų didesnis rodiklis nei balandžio mėnesį ir didžiausias per beveik keturis mėnesius vykdomas apklausas.

Praėjusį mėnesį interviu metu J.Prigožinas tvirtino, kad Rusijai gresia revoliucija, panaši į 1917 m. revoliuciją, dėl atskirties tarp Kremliaus elito ir paprastų rusų, kurių vaikai „grįžta cinko karstuose“ iš Ukrainos.

Tuo tarpu valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ pradėjo tyrimą po to, kai aukštas Valstybės Dūmos įstatymų leidėjas Konstantinas Zatulinas viename forume pareiškė, kad invazija nepasiekė nė vieno iš savo deklaruojamų tikslų.

Tikisi pralaimėti be pažeminimo

Tačiau yra manančių ir kitaip. Konstantinas Malofejevas, Rusijos stačiatikių nacionalistas, palaikantis V.Putiną, nori, kad Rusija toliau kariautų, nes „Ukrainos valstybė turėtų nustoti egzistuoti“.

Jis atmetė bet kokias kalbas apie paliaubas, nors sakė, kad daugelis valdančiojo elito atstovų, įskaitant „didžiulį skaičių“ verslininkų, pritartų neseniai Kinijos paskelbtai taikos iniciatyvai, numatančiai paliaubas.

„Jie sako, kad remia „specialiąją karinę operaciją“, bet iš tikrųjų yra prieš ją“, – tikino K.Malofejevas, multimilijonierius.

„Po šešių mėnesių turėsime aiškią persvarą šaudmenų ir šovinių gamybos srityje ir būsime pasirengę pereiti į puolimą“, – pridūrė jis.

Be abejo, Rusija vis dar turi milžiniškų išteklių kovai. Jos kariai yra įsitvirtinę fronto linijose rytų ir pietų Ukrainoje, o Ukrainos oro gynyba dėl rusų atakų Ukrainos teritorijoje turėjo dirbti visu pajėgumu, kad atremtų atskriejančias raketas ir bepiločius orlaivius.

„AP“/„Scanpix“/Konstantinas Malofejevas

Ukraina ne kartą atmetė bet kokią galimybę, kad konfliktas galėtų būti išspręstas taip, jog Rusija išlaikytų bet kokios Ukrainos teritorijos kontrolę. Kyjivas tvirtino, jog jau yra pasiruošęs vykdyti ne vieną mėnesį planuotą kontrpuolimą.

„Atėjo laikas atsiimti tai, kas mums priklauso“, – praėjusio mėnesio pabaigoje susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtoje žinutėje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

Kadangi kovų pabaigos nematyti, Rusijos pareigūnai ir milijardieriai žino, kad jų galimai laukia dar metai tarptautinės izoliacijos ir vis didėjančios priklausomybės nuo Kremliaus, nes V.Putinas verčia verslą remti karo veiksmus ir draudžia aplinkiniams palikti savo postus.

Jiems ir jų šeimoms buvo įšaldytas turtas ir uždrausta keliauti pagal JAV ir Europos sankcijas, dėl kurių Rusijos ekonomika tapo viena iš labiausiai suvaržytų pasaulyje, o tai pakirto dešimtmečius trukusią integraciją į pasaulio rinkas.

„Pareigūnai prisitaikė prie situacijos, tačiau niekas nemato šviesos tunelio gale – jie pesimistiškai žiūri į ateitį“, – „Bloomberg“ sakė Aleksandra Prokopenko, buvusi Rusijos žurnalistė ir Centrinio banko patarėja, dabar dirbanti Berlyne įsikūrusiame Carnegie Rusijos Eurazijos centre.

„Geriausia, ko jie tikisi, yra tai, kad Rusija pralaimės be pažeminimo“, – pridūrė ji.