Praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos orlaivis pirmą kartą pasiekė Leningrado sritį, esančią maždaug už tūkstančio kilometrų nuo sienos su Ukraina ir dar toliau nuo fronto linijos.
Teigiama, kad pirmąją ataką Rusijos oro gynybos pajėgoms pavyko atremti: dronas buvo numuštas virš Sankt Peterburgo naftos terminalo. Jo nuolaužos sukėlė gaisrą bendrovės teritorijoje.
Tačiau antroji tą savaitę Ukrainos saugumo tarnybų surengta bepiločio orlaivio ataka buvo kur kas sėkmingesnė ir labiau destruktyvi.
Vienas šaltinis žiniasklaidai nurodė, kad dėl kilusio gaisro buvo sustabdyta „Novatek“ gamtinių dujų terminalo veikla Ust Lugos uoste, iš kur tiekiami degalai Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.
Bendrovei priklausanti teritorija yra netoli svarbiausių Rusijos naftos terminalų, todėl tokie išpuoliai kelia nerimą naftos rinkos stebėtojams.
„Reguliarios atakos arba sunkesni bepiločiai orlaiviai gali sutrikdyti Baltijos šalių uostų darbą ir sumažinti eksportą“, – „Bloomberg“ sakė Sergejus Vakulenka, buvęs vienos Rusijos naftos bendrovės aukščiausio lygio vadovas.
Žurnalistai pabrėžia, kad išlaikyti Rusijos naftos eksporto stabilumą yra labai svarbu Kremliui, kuris iš energetikos sektoriaus gauna apie 30 proc. visų savo biudžeto pajamų.
Tuo pat metu dideli eksporto iš Baltijos uostų sutrikimai bus juntami ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Nepaisant Ukrainą siaubiančio karo, Maskva yra viena iš trijų didžiausių pasaulyje naftos gamintojų, o praėjusiais metais ji buvo didžiausia tiekėja Pekinui.
Agentūros „Bloomberg“ skaičiavimais, 2023 m. sausio-lapkričio mėn. iš dviejų pagrindinių „Transneft“ naftos terminalų Baltijos jūroje – Ust Lugos ir Primorsko – vidutiniškai buvo išvežama apie 1,5 mln. barelių per dieną, arba daugiau kaip 40 proc. viso Rusijos naftos eksporto jūra.
Pažymėtina, kad Ust Lugoje kraunama ir dalis Kazachstano naftos krovinių.
Analitinės bendrovės „Kpler“ duomenimis, į šiuos įrenginius patenka daugiau kaip 75 proc. Rusijos „Urals“ naftos – pagrindinio eksporto mišinio, kuris tiekiamas dešimtims pasaulio šalių.
Pasak analitikų, šalies gamintojai praktiškai negalės nukreipti tokios apimties srautų į jokį kitą uostą. Tačiau šiuo metu visiško Baltijos šalių tiekimo nutraukimo rizika atrodo minimali.
Įrenginėja gynybos sistemas
Tačiau greičiausiai – tai ne paskutinės Ukrainos atakos giliai Rusijos teritorijos viduje. Po pirmojo smūgio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai nurodė, kad Ukraina jau turi pajėgumų, leidžiančių jai pasiekti taikinius, esančius taip toli nuo šalies valstybinės sienos kaip yra Sankt Peterburgas.
Reaguodama į situaciją, pasak socialinių tinklų, Maskva ėmėsi saugumo priemonių. Po sėkmingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių į taikinius Leningrado srityje Rusijos valdžios institucijos aplink Sankt Peterburgą pradėjo įrenginėti oro gynybos sistemas S-300, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia kanalas „Astra“.
„S-300 yra dislokuojamos aplink Sankt Peterburgą. Taigi, vaikinai, mes ruošiamės blogiausiam“, – rašoma pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Priešlėktuvinių raketų sistemas nufilmavo vietos gyventojas, o viena iš sistemų, bandydama apsisukti, užblokavo važiuojamąją kelio dalį.