„Bloomberg“ šaltiniai atskleidė, kad Kyjivas gali persigalvoti dėl karo baigties

Ukrainos vadovas viešai sustiprino pagrindinius Kyjivo reikalavimus dėl karo užbaigimo, įskaitant visišką Rusijos pajėgų išvedimą iš okupuotų teritorijų ir Ukrainos narystę NATO. O šią savaitę V.Zelenskis dar kartą atmetė „derybas“ dėl Ukrainos suvereniteto ar teritorijos.

Tačiau, kaip pastebėjo „Bloomberg“, ilgų karo metų nualintai Ukrainai artėjant prie trečios žiemos, o Vakarų paramai silpnėjant ir horizonte nematant konflikto pabaigos, Ukrainos pareigūnai davė suprasti, kad yra pasirengę pripažinti, jog reikėtų pradėti derybas dėl jo pabaigos.

Ryškesnis besikeičiantis paveikslas turėjo paaiškėti šeštadienį, kada buvo suplanuotas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas Ramšteino formatu, tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas atidėjo kelionę, kad galėtų sutelkti dėmesį į uragano Miltonas padarinių likvidavimą, o susitikimas Ramšteino oro pajėgų bazėje buvo atidėtas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV viceprezidentė Kamala Harris

Šis susitikimas buvo svarbus kaip platforma, kurioje Ukrainos prezidentas bandytų užsitikrinti sąjungininkų paramą savo naujausiam „pergalės planui“, kuris apima „aiškius, konkrečius žingsnius teisingai karo pabaigai“.

Nors praėjusį mėnesį, kai V.Zelenskis pristatė šį planą J.Bidenui, demokratų kandidatei į prezidentes Kamalai Harris ir kitiems sąjungininkams, šis planas atgarsių nesulaukė.

Pažymima, kad Ukraina šią savaitę išsiuntė vyriausiuosius šalies pareigūnus atgal į Vašingtoną, kad šie derėtųsi dėl detalių.

Lemiantis ėjimas

Pasak su diskusijomis susipažinusio pareigūno, Jungtinės Valstijos paprašė Kyjivo parengti veiksmų planą, kuriame būtų nurodyta, ko jam reikia iki kitų metų, įskaitant karinę techniką, pagalbą pramonės plėtrai ir finansinę paramą.

V.Zelenskis pareiškė, kad visas plano detales atskleis, kai bus baigtos konsultacijos su sąjungininkais.

„Kviečiame savo partnerius apibrėžti, kaip jie įsivaizduoja šio karo pabaigą, Ukrainos vietą pasaulinėje saugumo architektūroje ir bendrus žingsnius, galinčius nukreipti šį karą į pabaigą“, – pirmadienį pareiškė Ukrainos vadovas.

V.Zelenskis griežtai atmeta bet kokias kalbas apie teritorijos atsisakymą. Ukrainos vyriausybė praėjusią savaitę paneigė, kad užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha praėjusį mėnesį per susitikimus Jungtinėse Tautose aptarė „teritorinius kompromisus“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

„Vis dėlto sąjungininkų spaudimas, kad būtų parengtas konkretesnis planas, kuriame būtų apsvarstyta, kaip galėtų baigtis dvejus su puse metų trukęs karas, didėja. Mūšio lauke susidariusi padėtis, įtemptas biudžetas Vakaruose ir, svarbiausia, lapkričio mėn. įvykusių JAV prezidento rinkimų rezultatai privertė sąjungininkus atidžiau apsvarstyti galimybę konfliktą užbaigti derybomis“, – rašo „Bloomberg“.

Vienas iš agentūros šaltinių svarstė, kad faktas, jog Kyjivas dar neatskleidė visų savo plano detalių, gali rodyti, kad Ukrainos pareigūnai išlaiko strateginio dviprasmiškumo elementą, kuris suteiktų jiems erdvės judėti toliau.

Narystė NATO

Suprantama, kad pagrindinis bet kokių būsimų derybų elementas bus Ukrainos narystė NATO – klausimas, kuris skaldo Ukrainos sąjungininkus.

Pasak pareigūnų, J.Bidenas patiria spaudimą aiškiai pakviesti Kyjivą prisijungti prie Aljanso. Ir nors mažai tikėtina, kad JAV prezidentas tai padarys, toks pasiūlymas laikomas potencialiu koziriu bet kokiose derybose su Kremliumi, pastebėjo „Bloomberg“.

Vienas iš pareigūnų, susipažinusių su diskusijomis, mano, kad bet kas, kas nesusiję su visateise naryste, Ukrainai sudarytų kliūtis derybose dėl paliaubų, ir pridūrė, kad tvirtos dvišalės saugumo garantijos, ypač su JAV, prilygtų Ukrainos narystei de facto.

Jo vertinimu, tai, kad Rusija narystę NATO laiko neperspektyvia, neaišku, kokia formulė galėtų suvienyti visas šalis prie derybų stalo.

Demokratų kandidatė į JAV prezidentus K.Harris pirmadienį atsisakė pasakyti, ar palaikys Ukrainos siekį įstoti į NATO, jei bus išrinkta, tačiau tvirtino, kad Vašingtono derybos su Maskva be Kyjivo yra neįmanomos.

Tuo tarpu respublikonų kandidatas Donaldas Trampas pažadėjo greitai užbaigti karą, jei grįžtų į Baltuosius rūmus, ir nebūtinai Kyjivo sąlygomis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

„Bloomberg“ atkreipė dėmesį, kad Europai kelia nerimą ne tik situacija Jungtinėse Valstijose, bet spaudžia ir fiskaliniai suvaržymai. Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė kitų metų biudžete numatė mažiau lėšų Ukrainai, vietoje to pasikliaudama sudėtingu planu gauti paskolų finansavimą iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto. Prancūzija pati kovoja su didėjančiu deficitu.

„Be Vakarų, Kyjivas susiduria su reikalavimu, ypač iš vadinamųjų globaliųjų pietų šalių, aktyviau siekti taikos proceso, į kurį būtų įtraukta Rusija. V.Zelenskio planas izoliuoti Maskvą užsitikrinant tokių šalių kaip Kinija, Indija ir Brazilija paramą įstrigo, nes buvo primygtinai reikalaujama, kad Kremliui būtų suteikta vieta prie derybų stalo“, – teigiama straipsnyje.