Pažymima, kad vis labiau įsitikinęs savo pranašumu mūšio lauke Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiryžęs pasiekti, kad Ukraina niekada neprisijungtų prie Aljanso, o jos karinis pajėgumas būtų ribotas.
„Kremlius laikosi pozicijos, kad nors atskiros NATO narės gali ir toliau siųsti ginklus į Ukrainą pagal dvišalius saugumo susitarimus, bet tokie ginklai neturėtų būti naudojami prieš Rusiją ar teritorijai atgauti“, – sakė vienas iš agentūros pašnekovų.
Teksto autoriai mano, kad tokie reikalavimai beveik tikrai nepatiks Ukrainos vadovams. Be to, V.Putino pozicija prieštarauja D.Trumpo deklaruojamam siekiui kuo greičiau „užbaigti konfliktą“ ir ja gali būti siekiama suteikti Maskvai veiksmų laisvę deryboms, o rusų pažanga Rytų Ukrainoje yra lėta ir brangiai kainuoja.
Be to, teigiama, kad Ukraina ir Rusija Katare rengia ribotas neviešas derybas dėl branduolinių objektų apsaugos nuo atakų taisyklių.
Savo ruožtu konsultacinės bendrovės „R.Politik“ įkūrėja ir Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja teigė, kad Maskvos pozicija dėl Ukrainos prašymo tapti NATO nare ir jos nusiginklavimo yra „nepajudinama“.
„Teritorijų klausimas nėra pagrindinė konflikto problema. Jis turi daug platesnį kontekstą, kuris, matyt, Vakaruose vis dar nėra iki galo suprastas“, – sakė ekspertė.