Jis mano, kad jei Vladimiras Putinas laimės, logiška, kad jis atkreips dėmesį į Moldovą, kuri yra kita stotelė jo kelyje į Rytų Europą ir kurioje Rusija jau yra okupavusi Uždniestrės separatistinį anklavą.
„Tačiau netoliese yra dar vienas labai patrauklus taikinys – Vakarų Balkanai. Šioje neramioje teritorijoje yra keturios NATO narės: Kroatija, Albanija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija. Tačiau Kremliaus akys krypsta ir į kitus prizus – Serbiją, Kosovą ir etniškai susiskaldžiusią Bosniją ir Hercegoviną. Kaip V.Putinas gali bandyti plėsti Rusijos įtaką ir pakenkti NATO ir ES bendradarbiavimui šiame svarbiame Europos kampelyje?“ – klausia analitikas.
Pasak J.Stavridžio, Rusijos prezidentas žino, kad jei NATO valstybės narės vėl bus įtrauktos į tvarkos palaikymą neramiuose Balkanuose, jos nebeturės laiko ir resursų remti Ukrainos.
Kosove, kurio nei serbai, nei rusai nepripažįsta kaip nepriklausomos valstybės, tebėra keli tūkstančiai NATO taikdarių. Praėjusiais metais Serbijos kariuomenei buvo paskelbta aukšto lygio parengtis po to, kai Kosove kilus etninių serbų protestuotojų riaušėms buvo sužeista apie 100 NATO karių. Tai privertė Aljansą pasiųsti ten dar kelis šimtus taikdarių.
V.Putinas aiškiai skatina Serbiją daryti spaudimą NATO remiamai Kosovo vyriausybei.
„Jis taip pat siekia destabilizuoti trapią Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybę, kuri yra susiskaldžiusi į keistą trišalę prezidentūrą, kurioje yra po vieną kiekvienos iš trijų pagrindinių etnoreliginių grupių atstovą. Labiausiai patyręs politikas yra Miloradas Dodikas, palaikantis glaudžius ryšius su Maskva. Prieš dešimt metų jis man sakė, kad Serbų Respublika turėtų atsiskirti, o tai iš esmės sunaikintų šalį. Tada ši atsiskyrusi dalis susijungtų su Serbija ir sukurtų didelę Serbijos valstybę, kuriai V.Putinas mielai pritartų“, – pažymėjo atsargos admirolas.
Jis įsitikinęs, kad Vakarai turi galimybių nuo to apsisaugoti. Juk šiuo metu idėja dislokuoti Ukrainoje NATO batalionus yra mažai tikėtina. Todėl dabar Kosove dislokuotų karių skaičiaus didinimas ir numatymas neramumų, kuriuos bando kurstyti V.Putinas, yra visiškai įmanomas ir turi strateginę prasmę.
„Tai būtų veiksmingo regioninio pastangų pasidalijimo Aljanse pavyzdys. NATO šalys Balkanuose ir gretimose teritorijose (pvz., Graikija ir Italija) galėtų sutelkti dėmesį į šį regioną. Rytų ir Šiaurės Europos šalys galėtų vadovauti pastangoms dėl Ukrainos.
Pagrindinės Vakarų šalys – Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos – turi išteklių veikti abiem kryptimis. Kartu su stabilizavimo pajėgomis NATO turi nepamiršti, kad Rusija naudoja vadinamąjį hibridinį karą. V.Putinas moka meistriškai naudotis socialine žiniasklaida, dezinformacijos kampanijomis ir prorusiška propaganda, kad sukeltų įtampą už savo sienų. NATO turėtų naudoti savo informacinius tinklus, kad atskleistų ir atremtų šiuos melagingus naratyvus“, – rašo analitikas.
Pasak J.Stavridžio, jei Rusija nuspręstų padidinti apsukas, ji galėtų panaudoti kibernetines atakas prieš elektros tinklus ir kitus gyvybiškai svarbius taikinius Kosove ir neserbiškose Bosnijos dalyse. Tai sukeltų sumaištį ir padidintų socialinį nepasitenkinimą. NATO gali Balkanų sąjungininkams ir draugams suteikti geresnes kibernetinės gynybos sistemas.
„Yra ekonominių paskatų, kuriomis galima pasipriešinti Rusijos kišimuisi. Serbija, kaip ir Bosnija ir Hercegovina, desperatiškai siekia įstoti į ES. Jų lyderiai nori turėti galimybę bendradarbiauti su Vakarais ir išvengti sankcijų.
Serbijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose neseniai parašė laišką, kuriame pareiškė, kad Serbija nori tik taikos. Serbai gali parodyti, kad yra nuoširdūs, atmesdami V.Putino manipuliacijas ir leisdami Vakarams sutelkti dėmesį į pagrindinę problemą – amoralius Rusijos veiksmus Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė, kad gavo naujienų, keliančių grėsmę šalies gyvybiniams interesams.
Kovo 26 d. jo oficialioje „Instagram“ paskyroje pasirodė kreipimasis į piliečius. Jame rašoma, kad Serbijos laukia sunkios dienos, bet jie kovos ir šalis laimės.