„Bloomberg“: Ukrainos mūšio lauke susidūrė du galingi aljansai

Anot jo, Seulas ir Pchenjanas savo dešimtmečius trukusią kovą kariauja Ukrainos mūšio laukuose.

„Nuo 2022 m. abi Korėjos tapo centrinėmis Europoje siaučiančio karo šalimis. Pietų Korėja netiesiogiai suteikė Ukrainai nedidelį kiekį artilerijos amunicijos. Šiaurės Korėja pasitarnavo kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino ginklų sandėlis, tiekdama balistines raketas, kuriomis niokojami Ukrainos miestai, ir artilerijos sviedinius, naudojamus Ukrainos kariams daužyti. Be to, abi šalys priklauso susikertančioms koalicijoms, kurios Ukrainos ir Rusijos kovą pavertė didesniu ir platesniu jėgos išbandymu“, – įvertino profesorius.

Du didžiuliai aljansai, nors ir netiesiogiai, susiremia Europos mūšio laukuose. Kova Ukrainoje tapo pirmuoju pasauliniu naujojo Šaltojo karo konfliktu.

Jis pažymėjo, kad Ukrainos kaip tarpinio karo mūšio lauko samprata nėra nauja. Nuo pat neišprovokuotos invazijos pradžios Kremliaus pareigūnai tvirtino, kad JAV naudoja Ukrainą kaip taraną prieš Rusiją.

Apie tai profesorius kalbėjo dar prieš dvejus metus, aiškindamas, kad padėdama Ukrainai apsiginti, Amerika primetė dideles išlaidas vienam iš aršiausių savo priešų.

„Du didžiuliai aljansai, nors ir netiesiogiai, susiremia Europos mūšio laukuose. Kova Ukrainoje tapo pirmuoju pasauliniu naujojo Šaltojo karo konfliktu, – pažymėjo H.Brandsas. – Nuo 2022 m. pasikeitė tik tai, kad tarpinis karas išsiplėtė – į jį visiškai įsitraukė abi pusės.“

Nuleidžia vieni kitiems kraują

Ukrainą remia Šiaurės Ameriką, Europą bei Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną apimančios demokratinės šalys – valstybės, įsipareigojusios palaikyti Kyjivo nepriklausomybę ir griežtai nubausti V.Putiną.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Tačiau šią paramą slopina Eurazijos autokratijos, teikiančios gyvybiškai svarbią pagalbą Maskvai ir apsunkinančios gyvenimą Vakarams.

„Du didžiuliai aljansai, nors ir netiesiogiai, susiremia Europos mūšio laukuose. Kova Ukrainoje tapo pirmuoju pasauliniu naujojo Šaltojo karo konfliktu“, – įvertino profesorius.

Jis aiškino, kad tai atkartoja įprastą Šaltojo karo strategiją, kai supervalstybės kovojo netiesiogiai, nes tiesioginė konfrontacija branduoliniame amžiuje buvo pernelyg pavojinga.

„Maskva ir Vašingtonas palaikė vietos partnerius – ir vienas kitam nuleido kraują – konfliktuose, kurie niokojo pasaulio pietus. Dekolonizacijos karai Afrikoje ir Azijoje, sukilimai ir pilietiniai karai Lotynų Amerikoje, žiaurios kovos Korėjoje ir Vietname tapo arenomis, kuriose supervalstybės manevravo siekdamos pranašumo.

Dabar karas Ukrainoje gilina dar vieną kovą dėl pasaulinės tvarkos sąlygų nustatymo ir supriešina konkuruojančias koalicijas – išsivysčiusias demokratijas ir Eurazijos autokratijas.“

Pirmosios į karą Ukrainoje įsitraukė Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, kurios, nepavykus atgrasyti Rusijos puolimo, suskubo palaikyti Ukrainą, besibaimindamos, kad Rusijos pergalė sutryps pažeidžiamą demokratiją, suardys jėgų pusiausvyrą Rytų Europoje ir paskatins pavojingus agresorius visur kitur.

Lemiama Ukrainos ir jos Vakarų rėmėjų pergalė galėtų turėti pasaulinių pasekmių, nes paralyžiuotų Rusiją, o likusieji revizionistai taptų labiau pažeidžiami. Taigi pradėjo plaukti pagalba, kurios Maskvai labai reikėjo.

„Klasikine įgaliotojo karo maniera JAV ir jų sąjungininkės siekė savo pačių saugumo, padėdamos Ukrainai sukelti chaosą agresyviam, bet pernelyg įsitvirtinusiam priešui. Iš tiesų tai buvo svarbiausia Amerikos pasaulinės strategijos dalis“, – nurodė jis.

Tokia situacija Europoje, pasak H.Brandso, sukėlė nerimą Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos – autokratinio bloko, kuris susivienijo už V.Putiną, narių – vadovams.

„Jie nerimavo, kad Rusija gali pralaimėti žeminančiu būdu, kaip atrodė įmanoma, kai 2022 m. pabaigoje V.Putino pažanga sustojo ir jo kariuomenė buvo nustumta atgal. Lemiama Ukrainos ir jos Vakarų rėmėjų pergalė galėtų turėti pasaulinių pasekmių, nes paralyžiuotų Rusiją, o likusieji revizionistai taptų labiau pažeidžiami. Taigi pradėjo plaukti pagalba, kurios Maskvai labai reikėjo.“

Teheranas parūpino Maskvai tūkstančius „Shahed“ bepiločių atakos orlaivių ir balistinių raketų bei išsiuntė patarėjus, kad jie apmokytų Rusijos pajėgas naudotis dronais, bei padėjo Rusijai jų pasigaminti savo teritorijoje. Tuo tarpu Pchenjanas pardavė Maskvai nuo 1 iki 3 mln. artilerijos sviedinių bei nežinoma kiekį raketų.

Vida Press nuotr./Vladmiras Putinas ir Kim Jong Unas

„Kinija taip toli nenuėjo: JAV ir Europos sankcijų grasinimai neleido jai perduoti karo ginklų. Tačiau Kinija aprūpino Maskvą komponentais – nuo mikroschemų iki staklių – reikalingais šiems ginklams gaminti ir Rusijos gynybos pramonės bazei, kuriai taikomos griežtos sankcijos, atkurti. Apskritai, Kinija tapo Rusijos ekonomine užuovėja, perimdama jos prekybą, padėdama jos įmonėms pritraukti kapitalą ir kitaip švelnindama Vakarų sankcijų poveikį“, – aiškino profesorius.

Tačiau Rusijos ir jos kolegų autokratų ryšiai paremti abipuse nauda. Šiaurės Korėja iškeitė ginklus į Rusijos paramą, kad išvengtų Jungtinių Tautų kontrolės ir galbūt paskatintų Pchenjano raketų ir pažangiųjų ginklų programas. Iranas gauna modernių Rusijos lėktuvų ir oro gynybos priemonių. Kinija stiprina savo įtaką Rusijos ekonomikai ir technologijų sektoriui.

„Tačiau kad ir kokia būtų jų kaina, šie ryšiai padėjo Rusijai išsilaikyti, kai jos karo pastangos žlugo, ir padėjo jai susigrąžinti iniciatyvą po nesėkmingo Ukrainos puolimo 2023 m. viduryje.“

Ant kortos – liberaliosios tvarkos likimas

Šis karas, kaip yra sakęs prezidentas Joe Bidenas, yra „kova tarp demokratijos ir autokratijos, tarp laisvės ir represijų, tarp taisyklėmis grindžiamos tvarkos ir brutalia jėga valdomos tvarkos“.

Tačiau kol kas jų visų tikslas yra sukurti plėšriam pasauliui pritaikytą aplinką, nes tik taip jos gali pavergti aplinkines šalis ir įgyti trokštamas įtakos sferas. Taigi jiems visiems naudinga, kad pasaulyje atsirastų prievarta ir agresija.

Su tuo sutinka net tolimos demokratinės šalys.

„Šiandieninė Ukraina gali būti rytdienos Rytų Azija“, – pareiškė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida neseniai sakytoje kalboje JAV Kongrese. Todėl demokratijos „turi sutelkti visas jėgas“.

„Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja turi nesutarimų; jų ambicijos regionuose nuo Afrikos iki Arkties ilgainiui gali susidurti. Tačiau kol kas jų visų tikslas yra sukurti plėšriam pasauliui pritaikytą aplinką, nes tik taip jos gali pavergti aplinkines šalis ir įgyti trokštamas įtakos sferas. Taigi jiems visiems naudinga, kad pasaulyje atsirastų prievarta ir agresija, – rašė H.Brandsas. – Šiuolaikinių imperijų kūrimui reikia sunaikinti apsisprendimo teisę. Ši V.Putino projekto dalis vienija Eurazijos autokratijas, nesvarbu, ar jos tai pripažįsta, ar ne.“

Negana to, į karą Ukrainoje buvo įtraukti ir globalieji pietūs, nes konfliktas sukrėtė pasaulio maisto ir energijos rinkas. Perkėlus Rusijos prekybą iš Europos į Aziją, kovos veiksmai pakeitė prekybos modelius milžinišku mastu. Kai kurios šalys stengėsi išvengti konflikto, kitos, pavyzdžiui, Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, žaidžia abiejose pusėse.

Pasak H.Brandso, kuris aljansas laimės – dar neaišku. Atsakymas priklausys nuo to, kuri koalicija parodys daugiau ištvermės – ir kuri veiksmingiau privers ar nuvers kitą pusę.

Nors Vašingtonas ir siekia atgrasyti Pekino bankus nuo dvigubos paskirties prekių prekybos su Rusija bei visai neseniai sudavė smūgį daugiau nei dešimčiai Kinijos įmonių, dalyvaujančių šioje prekyboje, neaišku, ar tai ką nors pakeis.

„Rusija, tikėtina, šioje kovoje panaudos savo pasirinktus ginklus – politinį kišimąsi, kibernetines atakas, dezinformaciją, sabotažą – kad paveiktų šiais metais visame transatlantiniame aljanse vyksiančius rinkimus arba kitaip susilpnintų Vakarų paramą Kyjivui.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Paslaptingų incidentų, susijusių su Europos ginklų gamyklomis ir geležinkeliais, virtinė rodo, kad ši kampanija jau įsibėgėjo. V.Putinas taip pat atnaujina branduolinius grasinimus, kad atgrasytų Vakarus nuo ilgesnio nuotolio raketų tiekimo Ukrainai arba leidimo Kiyjivui naudoti šiuos ginklus smūgiams pačioje Rusijoje“, – prognozuoja profesorius.

Jo vertinimu, ši veikla bus intensyvi, nes karo poveikis yra labai toli siekiantis: „Demokratijos ir autokratijos visoje Eurazijoje žino, kad rezultatas Ukrainoje arba patvirtins, arba sugriaus liberaliąją tvarką. Tai lems jų pranašumo pusiausvyrą didesnėje pasaulinėje kovoje.“

H.Brandas išskyrė, kad verta prisiminti, kad pergalė tarpinėje kovoje gali būti pasiekta dviem lygmenimis.

„Tai klausimas, kas laimės šaudymo karą. Tačiau tai taip pat yra klausimas, kuri koalicija geriau išnaudos šį konfliktą, išmokdama atitinkamas karines pamokas, stiprindama ryšius tarp savo narių ir pasinaudodama šiuo karu, kad sukurtų skubą ir pajėgumus, reikalingus pasirengti tam, kas bus toliau. Taigi įvykiai Ukrainoje daugeliu atžvilgių lems ateitį. Ukrainos karas tapo ir pasaulio karu.“