„Kremlius nori pademonstruoti, kad jo pajėgos gali susigrąžinti iniciatyvą po kelių mėnesių praradimų, darydamas spaudimą Kyjivui ir jo sąjungininkams susitarti dėl kažkokių paliaubų, dėl kurių Rusija turėtų kontroliuoti teritoriją, kurią šiuo metu užima“, – rašo „Bloomberg“.
Pasak leidinio, nuolatinės rusų nesėkmės fronte ir didelių žmogiškųjų išteklių praradimas privertė daugelį Kremliaus atstovų būti realistiškesniems dėl savo tiesioginių ambicijų ir pripažinti, kad net išlaikyti dabartinę fronto liniją būtų pasiekimas.
Tačiau V.Putinas vis dar įsitikinęs, kad didelės Rusijos jėgos ir susitaikymas su nuostoliais, kurie jau dabar vertinami dešimtimis tūkstančių, leis jai laimėti. Puolimo atnaujinimas gali prasidėti jau vasario–kovo mėnesiais, „Bloomberg“ teigė Kremliui artimi žmonės. Šią informaciją patvirtina Ukraina ir jos sąjungininkai, darant prielaidą, kad ji gali prasidėti anksčiau, nei Kyjivas gaus žadėtus kovos tankus iš JAV ir Europos.
V.Putino ryžtas pranašauja dar vieną mirtiną jo karo eskalaciją, kai Kyjivas ruošiasi naujam savo smūgiui, kad išvarytų jo karius, atmesdamas bet kokias paliaubas, po kurių Rusija pasiliktų okupuotoje teritorijoje.
Rusijos lyderis mano, kad jis neturi kitos išeities, kaip tik laimėti, jo manymu, egzistencinį konfliktą su JAV ir jos sąjungininkais. Naujas mobilizacijos etapas galimas jau šį pavasarį, nes ekonomika ir visuomenė vis labiau pavaldi karo poreikiams.
„Putinas nusivylęs tuo, kaip viskas klostosi, tačiau jis nėra pasirengęs atsisakyti savo tikslų. Tai tiesiog reiškia, kad kelias bus ilgesnis, kruvinesnis ir blogesnis visiems", – sakė politinių konsultacijų bendrovės „R.Politika“ įkūrėja Tatjana Stanova.
Amerikos ir Europos žvalgybos pareigūnai domisi, ar Rusija turi resursų dar vienam dideliam puolimui, net praėjusį rudenį sutelkusi papildomus 300 tūkst. karių. Tuo tarpu Ukrainos sąjungininkai didina ginklų tiekimą, ruošiasi pirmajam šarvuočių ir pagrindinių kovos tankų, kurie gali padėti Ukrainos kariams prasiveržti pro Rusijos pozicijas, perkėlimui.
Rusijos lyderis mano, kad jis neturi kitos išeities, kaip tik laimėti, jo manymu, egzistencinį konfliktą su JAV ir jos sąjungininkais.
Pasak JAV pareigūnų, žiaurios Rusijos atakos tokiuose miestuose kaip Bachmutas išsekino Ukrainos pajėgas, atitraukė karius ir pakirto Kyjivo galimybes vykdyti puolimo operacijas kitur.
Po to, kai vasarą ir rudenį Ukrainos pajėgų žaibiškos atakos pažeidė gynybos linijas, Rusija sustiprino savo gynybą, naudodama apkasus, prieštankinius spąstus ir minas, kad sulėtintų bet kokią galimą ukrainiečių pažangą. Kremlius viešai teigia, kad šiuo metu papildomos mobilizacijos neplanuojama.
Ilgalaikėje perspektyvoje V.Putinas pritarė planams per ateinančius kelerius metus išplėsti ginkluotąsias pajėgas beveik 50 proc., dislokuojant naujus dalinius netoli Suomijos ir laikinai okupuotuose Ukrainos regionuose. Mokyklose ir universitetuose atnaujinami karinio rengimo kursai, kurie paskutinį kartą buvo plačiai rengiami sovietiniais laikais.
Tačiau kai kurie realizmo elementai dėl katastrofiškų Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų pradėjo sklisti į griežtai kontroliuojamą valstybinę žiniasklaidą.
„Iki šiol rezultatai buvo baisūs, nes Rusija buvo visiškai nepasirengusi. Karas virto užsitęsusiu karu, o Rusijai kol kas neužtenka nei karių, nei technikos kovoti. Turime sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą ir užkirsti kelią Vakarų pastangoms jai padėti“, – sakė Kremliaus politikos konsultantas Sergejus Markovas.
Rusijos pajėgos neparodė tokio pajėgumo nuo pirmųjų invazijos savaičių, per pastaruosius šešis mėnesius atkovojo tik vieną mažą miestelį ir patyrė daug aukų. Ukrainos kariuomenė, priešingai, visada stebina sąjungininkus ir stebėtojus savo sėkme atstumiant užpuolikus.
Kai kurie neviešai pripažįsta, kad V.Putino pasitikėjimas savo ginkluotųjų pajėgų sugebėjimu pasiekti triumfą – net ir didžiulių nuostolių ir sunaikinimo kaina – atspindi klaidingą Vakarų įsipareigojimo atremti jo agresiją interpretaciją. JAV ir jos sąjungininkės nuolat didino ginklų, kurie kažkada buvo laikomi draudžiamais, tiekimą.
Tačiau JAV ir Europos kariuomenės pareigūnai baiminasi, kad konfliktas netrukus gali peraugti į Pirmojo pasaulinio karo stiliaus artilerijos mūšį su beveik sustingusiomis fronto linijomis – scenarijus, kuris gali būti palankus Rusijai su dideliu gyventojų kiekiu ir karine pramone.
Diplomatiškai Rusija siekė gauti paramą tarp ne Vakarų šalių, ragindama pradėti derybas dėl ugnies nutraukimo. Net Kremliui artimi žmonės pripažįsta, kad šiuo metu tai beviltiška, atsižvelgiant į Ukrainos reikalavimą Rusijai išvesti savo kariuomenę kaip bet kokio susitarimo sąlygą.
