Vienas agentūros šaltinis, susipažinęs su V.Zelenskio pokalbiais su užsienio šalių vadovais, pažymėjo, kad vadinamajame prezidento „pergalės plane“ nėra jokių realių staigmenų ir kad tai nėra esminis pokytis mūšio lauke. Kitas pareigūnas jį apibūdino kaip „pageidavimų sąrašą“.
„Niūrus plano vertinimas pabrėžia vis gilėjantį sąjungininkų šalių pesimizmą, nes karas tęsiasi jau trečius metus. Sąjungininkai taip pat baiminasi, kad parama Ukrainai susilpnės, jei po rinkimų, iki kurių liko vos šešios savaitės, į valdžią grįš buvęs prezidentas Donaldas Trumpas“, – rašo „Bloomberg“.
Bent viena iš sąjungininkių pasiūlė, kad atėjo laikas naujam ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu raundui, kurį turėtų surengti V.Zelenskis arba kitos šalys, pridūrė abu pareigūnai.
Vakarų šalys taip pat pradeda nerimauti dėl savo pačių saugumo, nes Rusija stiprina savo ginklų gamybos pajėgumus, o tai gali turėti įtakos ne tik Ukrainai.
Remiantis trejų metų biudžeto projektais, kuriuos matė „Bloomberg“ redakcija, Maskva ketina 2025 m. padidinti gynybos išlaidas iki istoriškai didžiausios sumos – 13,2 trilijono rublių (126,8 mlrd. eurų).
Šią savaitę V.Zelenskis pristato savo planą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metinio susitikimo kuluaruose. Kitas pareigūnas žunalistams teigė, kad, nors sąjungininkai įsipareigoję remti Ukrainą tiek laiko, kiek reikės, jis turi paaiškinti, kaip galėtų atrodyti taika.
Penktadienį Ukrainos prezidentas žurnalistams aiškino, kad šiuo planu siekiama, jog jo šalis užimtų tvirtesnę poziciją būsimose diplomatinėse derybose su Rusija. Kyjivas nerimavo, kad paliaubos be aiškių garantijų paliks V.Putinui laisvę vėl smogti, stipriau apsiginklavus.
Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį Užsienio santykių tarybai Niujorke tvirtino, kad šiuo planu siekiama sulaukti pakvietimo prisijungti prie NATO aljanso, ir paragino partnerius nekreipti dėmesio į Rusijos grasinimus eskaluoti padėtį.
Savaitgalį V.Zelenskis apsilankė šaudmenų gamykloje Skrantone, Pensilvanijos valstijoje – prezidento Joe Bideno gimtajame mieste – siekdamas išlaikyti Ukrainos kovą dėmesio centre. Vėliau šią savaitę jis planuoja pristatyti J.Bidenui „pergalės planą“. Jų susitkimas numatytas ketvirtadienį.
Viena žinia, kurią jis šią savaitę atvežė į JAV, yra ta, kad sąjungininkai neturėtų svyruoti. Interviu ABC laidai „Good Morning America“ V.Zelenskis ragino sąjungininkus greičiau užbaigti karą stiprinant Ukrainą
„Manau, kad esame arčiau taikos, nei manome“, – sakė jis ABC.
Tikėtina, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai turės įtakos skaičiavimams.
Dairosi į V.Putiną
D.Trumpas pirmadienį per mitingą sakė, kad, jo nuomone, V.Zelenskis „labai norėjo, kad rinkimus laimėtų jo varžovė demokratė Kamala Harris“, ir teigė, kad laimėjęs rinkimus sieks pastūmėti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo.
Pasak pirmojo pareigūno, nesant jokių ženklų, kad Kremlius planuoja atsitraukti, sąjungininkai taip pat aptaria galimybę tiesiogiai kreiptis į V.Putiną prieš lapkričio mėn. numatytą G-20 grupės susitikimą Brazilijoje.
Vakarų lyderiai iki šiol signalizavo, kad jie nėra linkę eiti daug toliau tenkindami Ukrainos reikalavimus dėl dar sudėtingesnės ginkluotės.
Pavyzdžiui, JAV pareigūnai stengėsi nuslopinti viltis, kad jie pritars Kyjivo prašymui naudoti savo ilgojo nuotolio raketas, skirtas smogti taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje.
V.Zelenskis penktadienį perspėjo, kad jei planas bus atmestas, pasaulis liks susiskaldęs: „Viena pusė palaikys Ukrainą, o kita apsimes, kad palaiko tai, kad Rusija ir Ukraina sėda prie derybų stalo“.