Tuo tarpu laikinoji vyriausybė susitiko su protestuotojų atstovais, kad nutrauktų kelias savaites trunkančius neramumus.
Per smurtą, kuris kilo po ginčytinų spalio 20 dienos rinkimų, jau žuvo mažiausiai 32 žmonės. Protestuotojai blokuoja degalų ir maisto tiekimą į La Pasą ir kitus miestus.
Įstatymas, kuriam pritarė abeji parlamento rūmai, netrukus bus nusiųstas laikinajai Bolivijos prezidentei Jeanine Anez, kad ši jį pasirašytų.
Įstatymu, be kita ko, panaikinami spalio 20 dieną įvykusių rinkimų rezultatai ir atveriamas kelias naujiems rinkimams. Tačiau svarbiausia yra tai, kad įstatymu kandidatams, kurie dirbo per dvi pastarąsias prezidento kadencijas, yra uždraudžiama siekti perrinkimo į tą pačią poziciją. Tai neleis E.Moralesui ginčyti naujų rinkimų rezultatų.
Kongresui taip pat reikia apsispręsti dėl naujo septynių narių rinkimų teismo, nes keli ankstesnės kadencijos nariai buvo nušalinti juos įtariant manipuliavus rinkimų rezultatais.
Nauji rinkimai turėtų nutraukti Bolivijoje kilusią giliausią per 16 metų politinę krizę, kurios metu dar labiau išryškėjo takoskyra tarp E.Moralesui ištikimų vietinių indėnų kilmės gyventojų ir šalies miestuose gyvenančių viduriniosios ir aukštesnės klasės atstovų.
Ketvirtos kadencijos siekęs E.Moralesas teigia laimėjęs praėjusį mėnesį įvykusius rinkimus, tačiau opozicinės grupės teigia, kad rezultatai buvo suklastoti. Neatitikimų rado ir Vašingtone įsikūrusios Amerikos valstybių organizacijos auditoriai.
E.Moralesas atsistatydino lapkričio 10-ąją ir pabėgo į Meksiką. Jis kaltina Bolivijos saugumo pajėgas vykdant jį remiančių vietos indėnų „genocidą“ ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų.
E.Moraleso šalininkai jau kelias savaites trikdo susisiekimą pagrindiniais keliais, jungiančiais La Pasą ir kitus didžiuosius miestus su žemės ūkio regionais, todėl Bolivijoje pradėjo reikštis didelis maisto ir degalų stygius.
Amerikos valstybių organizacija, stebėjusi praeitą mėnesį vykusį balsavimą ir nustačiusi pažeidimų, trečiadienį priėmė rezoliuciją, raginančią Boliviją skubiai surengti naujus rinkimus.
Neramumai Boliviją apėmė, kai E.Moralesas, pirmasis šalies prezidentu tapęs vietos indėnų bendruomenės narys, buvo apkaltintas klastojęs praeitą mėnesį įvykusių rinkimų rezultatus, kad užsitikrintų ketvirtąją kadenciją.
Praradęs saugumo pajėgų paramą jis atsistatydino ir išskrido į Meksiką.
