Po daugiau nei tris savaites trukusių protestų, E.Moralesas sekmadienį paskelbė atsistatydinantis – jis neteko kariuomenės ir policijos paramos. Netrukus E.Moralesas išvyko į Meksiką, kur jam buvo suteiktas politinis prieglobstis.
E.Moralesas pastarųjų dienų įvykius pavadino „perversmu“. Tačiau buvęs prezidentas Carlosas Mesa, praeituose rinkimuose likęs antras, įvykius pavadino „demokratiniu tautos veiksmu“ siekiant sustabdyti rinkimuose sukčiavusią vyriausybę įtvirtinti save kaip autoritarinę galią.
Paskubomis paskelbta ataskaita
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Ieva Giedraitytė 15min teigė įvykius Bolivijoje vertinanti nevienareikšmiškai.
„Viena vertus, prezidentas tampė konstitucinius apribojimus savo kandidatavimui: po to, kai referendumu buvo nepritarta tam, jog E.Moralesui būtų suteikta dar viena kadencija, buvo pakeista konstitucija.
Tai – Lotynų Amerikoje nėra retas atvejis, ypač politikams, kurie yra gana populiarūs, tačiau neturi pamainos savo politiniame judėjime. Be jokios abejonės, dar prieš prezidento rinkimus nemaža dalis visuomenės labai piktinosi nedemokratinėmis praktikomis“, – tikino politologė.
Anot I.Giedraitytės, rinkimų rezultatai sukėlė dar daugiau diskusijų, kai skaičiuojant balsus parai strigo balsavimo sistema: tuo metu rezultatai rodė, jog E. Moralesas prieš savo oponentą laimi mažiau nei 8 proc. balsų. Politologė neatmeta galimybės, kad E.Moralesas iš tiesų laimėjo rinkimus, tačiau nėra aišku, ar konkurentą aplenkė daugiau nei 10 proc. balsų – toks rezultatas reikalingas, kad būtų išvengta antrojo turo.
I.Giedraitytė atkreipia dėmesį, kad prieš rinkimus apklausos E.Moralesui prognozavo 40 proc. ir daugiau balsų, o jo partija, nors ir praradusi vietų, vis dar gavo daugumą vietų šalies parlamente.
„Tačiau turint omenyje paklaidas, kritiką prezidentui dėl bandymo likti valdžioje ir nesusitvarkymo su pastaruoju metu Amazonės džiungles siaubiančiais gaisrais, intrigos tikrai buvo.
Juolab kad jei būtų vykęs antrasis turas, opozicija potencialiai būtų suvienijusi savo balsus ir E.Moralesui galėjo būti sunku laimėti“, – 15min sakė I.Giedraitytė.
I.Giedraitytė: „Juolab kad jei būtų vykęs antrasis turas, opozicija potencialiai būtų suvienijusi savo balsus ir E.Moralesui galėjo būti sunku laimėti.“
Remiantis galutiniais oficialiais rezultatais, E.Moralesas rinkimus laimėjo, surinkęs 47,08 proc. balsų, o jo varžovas C.Mesa – 36,5 proc. Politologė atkreipia dėmesį, kad vis dėlto manančiųjų, jog rinkimų rezultatai buvo suklastoti, stovykla jau buvo pradėjusi protestus.
„Pastebėję daugybę neatitikimų, Amerikų valstybių organizacijos (OAS) stebėtojai paskelbė rinkimus smerkiančią ataskaitą ir paragino surengti naujus rinkimus.
Su tokia išvada sutiko ne visi rinkimus analizavę ekspertai, pastebėję, jog OAS kritikavo tik greitąjį balsų skaičiavimą, skirtą kuo greičiau turėti preliminarų rezultatą, o ne lėtąjį, oficialų, kuris vyko nuosekliai. Istoriškai Bolivijos rinkimuose paskutiniai suskaičiuojami atokių provincijų balsai, kuriose prezidentas ir jo partija turi didelį palaikymą“, – tikino politologė.
Anot I.Giedraitytės, prasidėję protestai, nuovargis dėl E.Moraleso nesitraukimo iš valdžios ir greitai paskelbta OAS ataskaita smarkiai padidino politinę įtampą šalyje ir spaudimą prezidentui.
„Spaudžiamas atsistatydinti ir gavęs OAS ataskaitą, E.Moralesas paskelbė, jog bus skelbiami nauji rinkimai, užtikrinant jų absoliutų skaidrumą. Tai, ko gero, buvo teisingas žingsnis, norint suvaldyti nestabilią situaciją ir užtikrinti bent minimalų pasitikėjimą rinkimų sistema bei politinėmis institucijomis“, – tikino I.Giedraitytė.
Pasitraukimui ruoštasi?
VU TSPMI dėstytoja tikina, kad tai, kas vyko po E.Moraleso pasitraukimo, rodo, jog Bolivijos opozicija nebuvo itin suinteresuota naujų rinkimų galimybe. I.Giedraitytės minima opozicija – nebūtinai politinė: pavyzdžiui, prezidentas buvo labai nepopuliarus tarp ekonominio elito.
„Tai, kad kariuomenė įsikišo į politinius šalies reikalus, o Moralesas buvo priverstas trauktis netgi į Meksiką, rodo, jog tokiam variantui buvo smarkiai ruošiamasi.
Tą pačią dieną vienas opozicijos lyderių, verslininkas milijonierius Luisas Fernando Camacho, vadinamas „mačo Camacho“ arba Bolivijos Bolsonaro, įsiveržė į prezidento rūmus, kur suklupęs ant kelių pareiškė, kad Bolivija vėl taps krikščioniška ir į rūmus negrįš Pacha mama – šventas quechua indėnų vardas, duodamas žemei“, – 15min pasakojo I.Giedraitytė.
Anot politologės, nuo vyriausybės rūmų iškart dingo ir Bolivijos indėnų simbolinė vėliava Whipala.
„Šalyje, kur trečdalis gyventojų yra indėnai, kurių gyvenimo sąlygos smarkiai pagerėjo valdant Moralesui, toks elgesys – ypač jautrus. Kaip ir tai, kad opozicijos nariai viešai degino indėnų vėliavas, jos dingo ir nuo policijos uniformų“, – sakė I.Giedraitytė.
VU TSPMI dėstytojos teigimu, buvo viešai puolami E.Moralesą palaikę politikai, deginami jų namai.
„Tai išjudino ir prezidento rėmėjus bei etnines Bolivijos mažumas – prasidėjo kontraprotestai, buvo puolami opozicijos atstovai, į sostinę atkeliavo protestuojantys prezidento rėmėjai. Jų laukdami miesto gyventojai pradėjo organizuoti savigynos būrius.
Miestų gatvėse greitai pradėjo kartu patruliuoti policija ir kariškiai, o tai irgi potencialiai rodo, jog susitarimai dėl tolimesnių veiksmų egzistavo iš anksto.
Taigi, naratyvas apie žmones, kurie spontaniškai susiorganizavo ir nuvertė diktatorių, labai smarkiai supaprastina tikrovę ir paslepia interesus tų, kurie siekė E.Moralesą „iškrapštyti“ bet kokia kaina. Kita vertus, kol kas nelabai aišku, kas bus tie politikai, kurie planavo, ar potencialiai pajėgtų „perimti batutą“, – 15min teigė politologė.
Nepriėmė prezidento indėno
I.Giedraitytė atkreipė dėmesį, kad Bolivija šiaip – viena stabiliausių Lotynų Amerikos valstybių, E.Moraleso vadovavimo metais stabiliai augusi. Be to, jam vadovaujant Bolivijoje buvo smarkiai sumažintas skurdas, transformuoti ir socialiniai etniniai santykiai šalyje. Apskritai E.Moraleso vadovavimą tarptautinės finansinės institucijos vertino palankiai.
Tad kodėl įsiplieskė protestai?
„Viena vertus, daugelį atbaidė Moraleso mėginimas išlikti valdžioje gerokai pralenkiant visus jam numatytus terminus. Tai paveikė ir dalį ankstesnių jo rėmėjų, pradėjusių kalbėti apie naują caudillo valdžioje.
Kita vertus, prezidentas prarado ir dalies socialinių judėjimų paramą, nes tęsė didelius infrastruktūros projektus, kuriems buvo prieštaraujama dėl ekologinių sumetimų, skatino prekybą, užsienio investicijas“, – sakė I.Giedraitytė.
Anot politologės, E.Moralesu buvo nepatenkintas ekonominis elitas, kurį tiesiogiai palietė perskirstymo politika.
I.Giedraitytė atkreipė dėmesį ir į rasizmo problemą Bolivijoje.
„Dalis visuomenės niekada nepriėmė indėno prezidento. Įsivaizduokite mačo Camacho rėmėjus, deginančius indėnų vėliavas ir rašančius šūkius „Tegyvuoja Bolivija laisva nuo indėnų“, juos besiburiančius į protestus su šūkiu „Taip, tai – pilietinis karas“. Visa tai negimsta per naktį.
Galiausiai protestai subūrė labai skirtingus žmones su skirtingais pageidavimais ir darbotvarkėmis. Prisidėjo ir „pavasariai“ kitose regiono valstybėse“, – 15min teigė politologė.
I.Giedraitytė teigė, kad sunku prognozuoti tolesnius įvykius Bolivijoje.
„Labai daug kas priklausys nuo tolimesnio dialogo, tačiau bent jau kol kas nesimato, kaip jis galėtų vykti“, – sakė VU TSPMI dėstytoja.
Bolivijos naująja laikinąja prezidente antradienį pasiskelbė Senato pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Anez. „Norime kuo greičiau surengti naujus rinkimus“, – pareiškė ji Kongresui, dalyvaujant tik E.Moraleso oponentams.
„Mes dėl to įsipareigojome šaliai ir, žinoma, tai tesėsime“, – sakė ji.