Suskaičiavus daugumą balsų Aukščiausiasis rinkimų tribunolas paskelbė, kad 59 metų E.Moralesas gavo 45 proc., o C. Mesa – 38 procentus.
2005 metais išrinktas E.Moralesas, tapęs pirmuoju indėnų kilmės Bolivijos prezidentu, visus ankstesnius rinkimus laimėdavo per pirmąjį turą, tad antrojo balsavimo neprireikdavo.
Šis buvęs kokamedžių augintojas ir kairiųjų pažiūrų profsąjungų lyderis vadovavo skurdžiai gyvenančiai, bet daug išteklių turinčiai Lotynų Amerikos valstybei pastaruosius 13 metų, nors jo populiarumas išblėso, skambant kaltinimams dėl korupcijos ir autoritarizmo.
E.Moralesui bus nelengva įveikti C.Mesą – 66 metų buvusį prezidentą, vadovavusį Bolivijai 2001–2005 metais.
C.Mesa šventė „neginčijamą triumfą“, užsitikrinęs galimybę kovoti antrajame rate, ir buvo džiugiai sveikinamas šalininkų savo kampanijos štabe La Pase.
E.Moralesas irgi pasidžiaugė savo rezultatu ir pareiškė džiūgaujančiai miniai: „Mes vėl laimėjome; tai kažkas istoriška, neužmirštama.“
Pietų Korėjoje gimęs evangelikų pastorius Chi Hyun Chungas, tapęs šių rinkimų staigmena, liko trečias, surinkęs 8,7 proc. balsų.
Jo palaikymas tikriausiai bus svarbus per kampaniją prieš antrąjį rinkimų turą, vyksiantį gruodžio 15 dieną.
Kontroversiška ketvirtoji kadencija
E.Moralesas 2017 metais gavo Konstitucinio Teismo leidimą siekti perrinkimo, nors Konstitucija leidžia prezidento poste dirbti tik dvi kadencijas iš eilės.
Iškovojęs naują mandatą, jis prezidento pareigas eitų iki 2025 metų.
„Bet kokia partija, kad ir kokia būtų gera, per ilgai užsibuvusi vienoje vietoje tampa korumpuota. Būtent su tuo ir susiduriame“, – sakė 22 metų studentė Tania Villaroel Lopez, stovėjusi netoli prezidentūros La Pase nusidriekusioje rinkėjų eilėje.
32 metų Roberto Fernandezas, atėjęs balsuoti su žmona Denise ir dvejų metų dukrele, sakė bijantis, kad balsai bus klastojami.
„Viliamės, kad žmonių valia bus gerbiama“, – sakė jis.
Studentas Miltonas Quispe savo ruožtu sakė, kad balsuos už „Evo, nes jis rūpinasi skurdžiausiais gyventojais“.
„Jis žino, kaip suteikti mums orumo“, – kalbėjo studentas.
Balsuoti šiuose rinkimuose galėjo 7 mln. žmonių. Sekmadienį taip pat buvo renkamas 166 vietų Kongresas – 36 senatoriai ir 130 deputatų.
Atidavęs balsą savo gimtajame Čaparės rajone, kur plačiai auginami kokamedžiai, indėnų aimarų bendruomenei priklausantis E.Moralesas sakė optimistiškai vertinantis savo galimybes laimėti rinkimus ir tikįs Bolivijos demokratija.
Opozicijos nepasitikėjimas
La Pase balsavęs C.Mesa sakė bijantis galimo balsų klastojimo.
„Nepasitikiu šio proceso skaidrumu. Aukščiausiasis rinkimų tribunolas parodė, kad yra vyriausybės įrankis. Jaučiame labai didžiulį nepasitikėjimą“, – kalbėjo jis.
C.Mesa praėjusią savaitę surengtame susitikime su Amerikos valstybių organizacijos stebėtojais pliekė E.Moralesą, kad jis perėmė visų svarbiausių valstybės organų kontrolę.
E.Moralesas, vadovaujantis „Judėjimui socializmo link“ (MAS), tarp savo laimėjimų mini dešimtmetį trunkantį ekonominį stabilumą ir gana sparčią industrializaciją. Jis taip pat tvirtina sugrąžinęs „orumą“ Bolivijos indėnams – didžiausiai indėnų bendruomenei Lotynų Amerikoje.
Tačiau prezidentas kaltinamas korupcija, be to, daugelis rinkėjų pyksta dėl jo atsisakymo pasitraukti, nors šalies Konstitucija draudžia jam siekti perrinkimo.
„Valdžia visiems gyventojams naudingą politiką pakeitė tokia, kuri tarnauja tik tam tikrų sektorių interesams“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos apžvalgininkė Maria Teresa Zegada.
„Opozicijos lyderiai persekiojami, tai neramina piliečius ir sudaro įspūdį, kad demokratija atsidūrė pavojuje“, – kalbėjo ji.
2009 metais paties E.Moraleso paskelbta Konstitucija numato, kad tas pats asmuo prezidento poste gali dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
2016 metų referendume rinkėjai sužlugdė E.Moraleso bandymą užsitikrinti visuomenės paramą savo siekui panaikinti prezidento kadencijų limitą. Tačiau jo vyriausybė atmetė referendumo rezultatus.
Konstitucinis teismas, kuriame dirba daug E.Moralesui lojalių teisėjų, nusprendė, kad prezidentas gali siekti perrinkimo.
Šįmet E.Moralesas sulaukė aštrios kritikos, kai rugpjūtį ir rugsėjį šalyje šėlo didžiuliai miškų ir pievų gaisrai. Aktyvistai tvirtino, jog jo politika skatina deginti miškus ir ganyklas, kad būtų galima didinti žemės ūkio pajėgumus.
