B.Johnsonas naktį sugrįžo iš viršūnių susitikimo Briuselyje ir praleido visą dieną dalyvaudamas susitikimuose ir kalbėdamas telefonu, siekdamas įtikinti įstatymų leidėjus ratifikuoti „skyrybų sutartį“ per retą šeštadienį numatytą parlamento sesiją.
Jis turėjo atsiskaityti savo kabinetui penktadienio popietę, artėjant balsavimui, kuris veikiausiai bus labai įtemptas.
B.Johnsono vadovaujama Konservatorių partija turi tik 288 iš 650 vietų Bendruomenių Rūmuose – taigi, premjerui teks pasikliauti kitų politinių jėgų ir nepriklausomų parlamentarų parama.
Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas vienas pirmųjų pradėjo ieškoti palaikymo parlamente.
„Dabar turime tikrą galimybę įvykdyti referendumui ištikimą „Brexit“, judėti toliau kaip vyriausybė ir, manau, kaip šalis, taip pat išsklaidyti „Brexit“ debesis“, – pareiškė jis britų transliuotojui BBC.
Pasak D.Raabo, vyriausybė dar neprarado vilties užsitikrinti savo sąjungininkės Šiaurės Airijoje, Demokratinės junionistų partijos (DUP), paramos, nors jos nariai jau atmetė naująjį susitarimą.
Tačiau tokia perspektyva nekelia optimizmo. DUP atstovas „Brexit“ klausimais Sammy Wilsonas pareiškė, kad B.Johnsono išsiderėtas sandoris, numatantis specialųjį statusą Šiaurės Airijai, siekiant išlaikyti jos sieną su ES priklausančia Airija atvirą, neparankus šiam regionui ir jo ryšiams su likusia JK dalimi.
„Galiu jus užtikrintai patikinti, kad nebalsuosime už šį susitarimą per rytoj numatytą balsavimą Bendruomenių Rūmuose“, – sakė jis BBC.
Sutarties likimas gali daugiausia priklausyti nuo dviejų parlamento grupių: pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos, turinčios 244 mandatus, ir 21 konservatorių įstatymų leidėjo, anksčiau šiemet išmesto iš partijos frakcijos, nes balsavo prieš vyriausybę.
Vienas iš pastarųjų parlamentarų, Nicholas Soamesas, sakė, kad parems susitarimą ir kad dauguma jo išmestų kolegų „tikriausiai balsuos už jį“.
Leiboristų lyderiai liepė partijai priklausantiems parlamentarams nepalaikyti sutarties. Tačiau apie 20 iš jų, daugiausia atstovaujantys „Brexit“ palaikančioms šalies dalims, kiek anksčiau leido suprasti, kad balsuos „už“, siekdami pagerbti 2016 metais įvykusio referendumo dėl narystės ES rezultatus.
Leiboristas įstatymų leidėjas Johnas Mannas penktadienį spėjo, kad vyriausybės sutartį palaikys mažiausiai 10 jo bendrapartiečių.
Nors dauguma parlamento narių palaiko išstojimą iš ES, atsižvelgdami į rinkėjų valią, išreikštą per daugiau nei prieš trejus metus vykusį referendumą, jie nesutaria dėl pasitraukimo sąlygų. Leiboristų įstatymų leidėjai nerimauja, kad B.Johnsono susitarime po „Brexit“ numatyti neglaudūs ekonominiai santykiai su ES gali pakenkti darbo vietoms ir aplinkosaugos standartams, kuriuos JK įgijo, kol buvo bloko narė.
Daugelis parlamentarų taip pat nori eliminuoti galimybę, kad šalis paliks Bendriją nepasiekusi jokio susitarimo – ekonomistai tikina, kad toks scenarijus sutrikdytų prekybą ir sukeltų ekonomikos nuosmukį.
Nors šeštadienio balsavimas bet kokiu atveju bus lemtingas, „Brexit“ saga gali turėti ir daugiau posūkių. Keli įstatymų leidėjai mėgina sutrikdyti balsavimą pataisomis, kurios iš esmės pakeistų procedūrą. Vienas parlamentaras net atvirai ragina Londoną atšaukti „Brexit“.
Nors tokia iniciatyva veikiausiai yra pasmerkta žlugti, politikai gali pritarti kitokiam siūlymui – atidėti balsavimą, kol bus priimti visi teisės aktai, kurie leistų įgyvendinti sutarties nuostatas. Šios pataisos autoriai tikisi, kad ji padės užkirsti kelią net menkiausiai galimybei spalio 31 dieną išstoti be sutarties. Iniciatyvą gali paremti parlamentarai, norintys palikti ES, bet nerimaujantys dėl chaotiško išstojimo pasekmių.
Padėtis yra tokia sudėtinga, kad net ekspertai analitikai negali tiksliai įvertinti, kokia galėtų būti balsavimo baigtis.
„Atrodo, yra požymių, kad balsų skirtumas bus labai nereikšmingas – vienas, du ar penki žmonės, – mano Joelle Grogan, dėstanti JK ir ES teisę Midlsekso universitete. – Bet kalbėdama likus vos 24 valandoms [iki balsavimo], neįsivaizduoju, kaip visa tai atrodys.“
Jei B.Johnsono žavesio puolimas bus sėkmingas, ir jam pavyks prastumti susitarimą, JK pradėtų ruoštis sklandžiam išstojimui iš ES spalio 31 dieną, nors Bendruomenių Rūmai net ir tokiu atveju turėtų priimti papildomų teisės aktų, kurie leistų įgyvendinti sprendimą.
Jei įstatymų leidėjai atmes sandorį – kaip jau tris kartus įvyko balsuojant dėl B.Johnsono pirmtakės Theresos May išsiderėtos sutarties – vienas anksčiau šiemet priimtas teisės aktas įpareigotų ministrą pirmininką prašyti ES dar trims mėnesiams atidėti „Brexit“ datą.
B.Johnsonas, atrodytų, pats sau prieštaraudamas, tvirtina, kad nei pateiks Briuseliui tokį prašymą, nei pažeis minėtą įstatymą.
Viena konservatorių įstatymų leidėja, kuri kelis kartus nepritarė Th.May susitarimui ir dėl to pasitraukė iš pareigų jos vyriausybėje, pareiškė palaikysianti B.Johnsono suderintą versiją.
Suella Braverman parašė socialiniame tinkle „Twitter“ tokią žinutę: „Rytoj per balsavimą pritarsiu naujajam susitarimui.“
Tuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, ketvirtadienį atsakydamas į klausimą, ką darytų, jei JK siektų atidėti „Brexit“, nurodė, kad prieš priimdamas sprendimą pasikonsultuotų su likusiomis 27 ES valstybėmis narėmis.
Europos lyderiai nelinkę vėl pratęsti „Brexit“ melodramos, ir ragina britų parlamentarus pritarti susitarimui bei užbaigti išstojimo procesą.
„Norėčiau, kad tai baigtume ir kalbėtume apie ateitį“, – penktadienį Briuselyje vykusiame ES viršūnių susitikime kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Turėtų būti laikomasi spalio 31 dienos termino. Nemanau, kad turėtų būti vėl atidėtas [„Brexit“]“, – pridūrė jis.
