55 metų buvęs Londono meras antradienį buvo išrinktas torių lyderiu, o trečiadienį oficialiai perims premjero pareigas iš Theresos May.
Nerūpestingumu ir gebėjimu pasijuokti iš savęs garsėjantis B.Johnsonas yra visai kitoks žmogus nei stropi, santūri Th.May.
Daugeliui šalininkų būtent tai yra esminis dalykas: jie tikisi, kad B.Johnsono optimistinė vizija ir originalūs metodai padės rasti išeitį iš politinės aklavietės, dėl kurios teko atidėti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos.
B.Johnsonas taip pat vaizduoja save žmogumi, galinčiu suvienyti šalį, susiskaldžiusią per 2016 metų referendumą už „Brexit“, ir išgelbėti Konservatorių partiją, dėl dabartinio politinio chaoso atsidūrusią kone prie žlugimo ribos.
Tačiau jo laukiantis iššūkis yra milžiniškas, nes „Brexit“ terminas sueis vos po keturių mėnesių, persvara parlamente yra minimali, o opozicija tvirta ir tarp jo kolegų, ir Briuselyje.
Daug rinkėjų jo nemėgsta kaip žmogaus, vadovavusio referendumo kampanijai, kurią lydėjo sutirštinti pareiškimai apie ES narystės naštą Britanijai ir antiimigracinė retorika.
Varžovai smerkia jo planą išstoti iš ES spalio 31 dieną su sutartimi ar be jos. Išstojimas be sutarties gali išprovokuoti ekonominę sumaištį ir paskatinti separatistus Škotijoje bei Šiaurės Airijoje imtis veiksmų.
Net B.Johnsono šalininkai pripažįsta, kad jo išrinkimas lyderiu yra lošimas.
„Tiesiog Borisas“
Būsimasis naujasis Britanijos premjeras tai pat turi litvakiškų šaknų. Kaip rašė „Lietuvos rytas“, B.Johnsono genealogijos medyje nurodyta, kad jo prosenelis, žydų rabinas Elias Avery Loewas gimė 1879 metais Kalvarijoje, kai Lietuva dar priklausė carinei Rusijai.
Vėliau jis pasikeitė pavardę į Low ir tapo B.Johnsono senelės tėvu. E.A.Loewo tėvai taip pat buvo gimę Lietuvoje – Kalvarijoje ir Kaune, o vėliau visa šeima emigravo į Jungtines Valstijas.
1964 metais Niujorke gimęs Alexander'as Borisas de Pfeffelis Johnsonas visuomet buvo ambicingas.
Pirmoji jo galimybė tapti torių lyderiu 2016 metais žlugo, kai jį išdavė jo artimiausias sąjungininkas, bet jis iš anksto ėmė kloti pamatus kitai galimybei.
Prieš metus jis protestuodamas dėl Th.May ES strategijos atsistatydino iš užsienio reikalų sekretoriaus posto, įtvirtindamas savo, kaip kovotojo už „Brexit“, pozicijas.
B.Johnsonas vykdė metodišką kampaniją, kuri tik trumpam buvo užstrigusi dėl antraščių apie policijos apsilankymą jo namuose po triukšmingo kivirčo su gyvenimo drauge.
Kontroversija B.Johnsoną lydėjo visą jo karjerą, bet daugeliui šalininkų tai netrukdo, nes tiesiog „Borisas yra Borisas“.
Elitinė mokykla
Išsimokslinimą elitinėje Itono mokykloje ir Oksfordo universitete įgijęs B.Johnsonas profesinį gyvenimą pradėjo kaip dienraščio „The Times“ žurnalistas, tačiau iš ten buvo atleistas už citatų klastojimą.
Vėliau jis išgarsėjo kaip laikraščio „The Daily Telegraph“ korespondentas Briuselyje, skleidžiantis, pasak kritikų, „euromitus“ apie ES taisykles.
Viską painiojanti, aristokratiška B.Johnsono persona hitu šalyje tapo jam svečio teisėmis pasirodžius satyrinėje televizijos pokalbių laidoje „Have I Got News For You“.
2001-aisiais jis buvo išrinktas į parlamentą, bet 2004-aisiais buvo atleistas kaip šešėlinės vyriausybės meno ministras, nes viešai melavo apie vieną nesantuokinį romaną.
2008 metais jis buvo išrinktas daugiakultūriško, už leiboristus balsuojančio Londono meru.
2012-aisiais jis buvo perrinktas ir prižiūrėjo tais metais vykusias Londono olimpines žaidynes. Daug kam įsiminė momentas, kai jis pirmojo Britanijos aukso medalio proga leidosi čiuožti lynų trasa, bet pusiaukelėje įstrigo.
„Nevykęs diplomatas“
2015 metais B.Johnsonas sugrįžo į parlamentą kaip vieno Londono priemiesčio atstovas, žadėdamas priešintis Hitrou oro uosto plėtrai.
Tačiau dirbdamas užsienio reikalų sekretoriaus poste jis praleido svarbų parlamento balsavimą dėl šio projekto – buvo išvykęs paskubomis surengto vizito į Afganistaną.
Nors dažnai akcentuoja, kad būdamas meru sumažino nusikalstamumą, investavo į transporto ir būstų sektorius, B.Johnsonas mažiau giriasi savo darbu Užsienio reikalų ministerijoje.
Jo paskyrimas buvo keblus nuo pat pradžių. Kritikai vadino jį rasistu, nurodydami seną jo parašytą straipsnį apie Sandraugos „vėliavėlėmis mojuojančius negriukus“.
Paskui jis buvo kaltinamas Didžiosios Britanijos ir Irano pilietybę turinčios Nazanin Zaghari-Ratcliffe, kuri 2016 metais Teherane buvo sulaikyta dėl esą antivyriausybinės veiklos, reikalo žlugdymu, kai neteisingai apibūdino jos darbą.
Strateginių studijų centras „Chatham House“ jo darbą įvertino labai nepalankiai: „Kur reikėjo orumo ir detalių suvokimo, Johnsonas parūpino sąmojų.“
Palyginimai su D.Trumpu
Skiriamuoju B.Johnsono bruožu tapusi šviesi ševeliūra, mėgavimasis nusistovėjusios tvarkos ardymu ir lankstus tiesos interpretavimas kurstė palyginimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Tačiau jo darbai ne tokie vienareikšmiai.
Jis sulaukė kritikos dėl žodžių ekvilibristikos politikoje, pavyzdžiui, dėl užuominos viename pernai išspausdintame straipsnyje, kad musulmonės su veidą dengiančiais šydais atrodo kaip „pašto dėžutės“.
Tačiau dirbdamas mero poste jis palaikė amnestiją nelegaliems migrantams ir, nors yra pašiepęs gėjus, ilgą laiką parlamente rėmė lygybę.
