Rusų poetas, gerai pažinojęs Borisą Nemcovą, Levas Rubinšteinas ARD laidos „Weltspiegel“ korespondentei sakė, jog tai įspūdinga ir gerai inscenizuota žmogžudystė – tarsi teatre, rusams sakralioje vietoje, – su Kremliaus scenovaizdžiu fone.
A.Politkovskaja buvo nužudyta V.Putino gimtadienio dieną – tarsi dovana jam. O šioji žmogžudystė prie Kremliaus sienų poetui kelia asociacijas su kate, kuri savo šeimininkui priešais slenkstį atnešusi paguldo uždusintą pelę.
Poetas pastebėjo, kad esama tam tikro simbolinio bendrumo tarp žurnalistės Anos Politkovskajos ir B.Nemcovo nužudymo. A.Politkovskaja buvo nužudyta V.Putino gimtadienio dieną – tarsi dovana jam. O B.Nemcovo žmogžudystė prie Kremliaus sienų poetui kelia asociacijas su kate, kuri savo šeimininkui priešais slenkstį atnešusi paguldo uždusintą pelę.
Kitoje ARD žinių laidoje „Tagesthemen“ parodytame interviu rusų rašytojas Viktoras Jerofejevas teigė, jog Rusijoje pasiektas kraštutinis taškas, kai neapykantos ir melo atmosfera ėmė gimdyti žmogžudžius, kai žmogžudystė tampa globalia kiekvieno su kiekvienu, visų su visais pokalbio priemone.
Į klausimą, ar jis įsivaizdavęs, jog jo bičiulis B.Nemcovas galėtų būti nužudytas prie Kremliaus sienų, V.Jerofejevas atsakė: „Ne. Bet juk aš daug ko negalėjau įsivaizduoti: karo su Ukraina, Putino Rusijos izoliacijos, Vakarų nesusigaudymo.“
Jis sako pasijutęs kaip gyvenantis kitoje šalyje, kurioje reikia iš naujo mokytis gyventi.
Į klausimą, kaip baigsis Rusijos konfliktas su Ukraina, V.Jerofejevas atsakė manąs, kad tolimoje istorinėje perspektyvoje įsigalės taika, tokia, kokia dabar yra tarp Vokietijos ir Prancūzijos: „Bet tai bus lemta patirti gal tik mūsų anūkams. O kaip bus dabar, viskas priklauso nuo žmogaus, kurio pavardė prasideda raide „P“.
Kaip bus dabar, viskas priklauso nuo žmogaus, kurio pavardė prasideda raide „P“.
Savaitraščio „Die Zeit“ korespondentas Johannesas Voswinkelis, dalyvavęs gedulo eisenoje Maskvoje, sako, kad tai, ką jis matė, buvo ne opozicija, o įbauginti žmonės, bandantys iš paskutiniųjų ginti savo orumą, tačiau nebeturintys iliuzijų, kad galėtų kaip nors paveikti įvykius savo šalyje.
Vis dėlto jo kalbinti rusai nevyniojo žodžių į vatą.
Žurnalistas Aleksandras Baunovas teigė, jog politinė atsakomybė už žmogžudystę tenka Putinui. Nes būtent jis pastaruosius dvejus metus Rusijoje kūrė režimą, kuriame glūdi prievartos daigas: „Anksčiau Putino stabilumas rėmėsi ekonomikos augimu, o dabar – gyventojų mobilizavimu kovai su priešais.“
Atsigręžus atgal darosi aišku, kad galų gale turėjo būti prieita prie fizinio susidorojimo su priešais. Pasitelkusi jėgą Rusija okupavo ir aneksavo Krymą, o dabar kariauja Rytų Ukrainoje.
Visuomenė psichologiškai įstumta į parengties būklę. Agresija nuolat sklinda iš televizijos, yra tapusi kasdienybės dalimi.
Profesionalūs „nacionalinių interesų“ atstovai televizijos disputų laidose provokuoja konfliktines situacijas, niekinamai tujina oponentus ir šaukia ant jų, kovingi antimaidanininkai su valdžios palaiminimu grasina visiems kitaip manantiems, opozicijos atstovus mėginama įbauginti apmėtant juos dažų bombomis, mosikuojant kumščiais, sudarinėjant mirtininkų sąrašus.
„Rusijoje vyrauja siaubinga nuostata, kad su opozicijoje esančiais galima daryti, ką tik nori“, – rezumuoja buvusi Rusijos dešinioji politikė Irina Chakamada.
„Rusijoje vyrauja siaubinga nuostata, kad su opozicijoje esančiais galima daryti, ką tik nori“, – rezumuoja buvusi Rusijos dešinioji politikė Irina Chakamada.
Nepakantumas jau seniai yra tapęs tariamo rusų nacijos gynimo firminiu ženklu. Raganų medžioklė nukreipta prieš liberalus, homoseksualus, „penktąją koloną“, žmonių teisių gynėjus ir aplinkosaugininkus.
Kiekvienas, išdrįsęs išsakyti kritiką valstybės vadovų adresu, tuoj pat įtariamas rusofobija ir valstybės išdavyste.
Grasinimai ir bauginimai neaplenkia ir Rusijoje dirbančių užsienio žurnalistų.
Vokietijos žurnalo „Focus“ korespondentas ir knygų autorius Borisas Reitschusteris dėl grasinimų nužudyti buvo priverstas išvykti iš Maskvos po to, kai vienas didžiausių Rusijos žurnalų parašė apie jį du priešiškus straipsnius, o internete buvo paskelbtas jo buto adresas.
Kaip B.Reitschusteris prisipažino kovo 2 dienos interviu Vokietijos radijui, tuos grasinimus jis ir dabar tebegauna elektroniniu paštu, ir tai verčia kelis kartus apsvarstyti kiekvieną žodį, prieš jį ištariant.
Sąmoningas, tikslingas baimės atmosferos kurstymas, pasak jo, ir sudaro situacijos dramatiškumą. Į tą aplinkybę reikėtų atsižvelgti ir vertinant Putino palaikymo statistiką.
Publiscistas sako Rusijoje turįs draugų ir giminių, kurie Putino nemėgsta, bet per telefonines apklausas niekada neprisipažintų, kad jie yra prieš Putiną.
B.Reitschusteris gerai pažinojo savo bendravardį B.Nemcovą. Vieno susitikimo metu B.Nemcovas parodė jam video, kuriame užfiksuotas jo pasisakymas per Ukrainos televiziją: kalbėdamas apie Putiną jis taip įsikarščiavęs, kad pritaikęs Putinui įžeidžiantį rusišką keiksmažodį.
B.Nemcovas būgštavo, kad tuo pasakymu pasirašė sau mirties nuosprendį. B.Reitschusteris tada jį ramino, esą, dėl to Kremlius jo tikrai nežudys.
B.Nemcovas būgštavo, kad tuo pasakymu pasirašė sau mirties nuosprendį. B.Reitschusteris tada jį ramino, esą, dėl to Kremlius jo tikrai nežudys.
Publicistas prisipažįsta, kad dabar tas jų pokalbis jam atrodo be galo makabriškas. B.Nemcovas viešai vadino Putiną vagimi, kuris su nedidele nusikaltėlių gauja užėmė valdžią, ir, dangstydamiesi patriotizmu, dabar apiplėšinėja šalį.
Taip, realaus politinio pavojaus Putinui jis nesudarė, bet išdrįso mesti jam iššūkio pirštinę.
Kai už viešą įžeidimą nebuvo patrauktas teisminėn atsakomybėn (pagal įstatymus galėjo už tai būti pasodintas į kalėjimą), galima buvo nujausti, kad nutiks kas kita.
Bloga B.Nemcovo ir jo draugų nuojauta pasitvirtino.
