Boriso Nemcovo nužudymas: sušaudyta viltis

Šiandien naktį Maskvoje buvo nužudytas Borisas Nemcovas.

Manau, nereikia vardyti šio žmogaus regalijų, buvusių nuopelnų ir rangų. Užtenka pasakyti, kad pastaruosius 15-20 metų jis įkūnijo rusišką laisvę, beveik fiziškai jaučiamą savo mažo svorio supratimą ir didžiulį daugybės drąsių žmonių, panašių į Borisą, troškimą užčiuopti tą laisvę.

Buvo jam ir pretenzijų. Suprantama, kad daugeliui, kurie išgyveno Sovietų Sąjungos žlugimą, Borisas buvo mirtinas priešas. Nors 1990-ųjų košmarą sukūrė ne jis, o kaip tik jo ideologiniai priešininkai. Tačiau prisimena tą, kuris kalbėjo paskutinis, – taip galima pasakyti perfrazuojant Štirlicą (sovietinio televizijos serialo išgarsintas rusų žvalgas nacistinėje Vokietijoje, – red. past.). O paskutinis kalbėjo B.Nemcovas, nugalėjęs sovietinės biurokratijos partinį-administracinį monstrą.

Jeigu prisimintume Jegoro Gaidaro (Rusijos ekonomikos reformatorius, dėl savo drąsių reformų greitai praradęs populiarumą, – red. past.) mirtį, nesunku įsivaizduoti, kiek mėšlo šiomis dienomis vadinamuosiuose „patriotiniuose“ interneto forumuose Didžiosios ir Galingosios platybėse bus išpilta ant negyvos Boriso galvos.

Apie Nemcovą apskritai galima būtų pasakyti viską, ką tik nori, – revoliucionierius, gubernatorius, provokatorius, mergišius, girtuoklis, chuliganas, liberalas, demokratas, Vakarų samdinys, penktoji kolona, apaštalas Borisas... Ir dar daug ką. Jis buvo tiek viduje laisvas, kad nusispjaudavo į tai, kaip atrodė iš išorės. Bent jau man taip atrodo.

Juk Rusijoje bet koks kitas „solidus“ dėdė, buvęs ministru ir po to nesėdęs, turi dėkoti likimui ir, pavirtęs skudurėliu, tyliai virškinti pavogtus milijonus. O Nemcovas ir nepavogė (priešingu atveju pas jį jau seniai būtų atėjęs Bastrykinas, – Rusijos Tyrimo komiteto vadovas, – red. past.), ir neužsičiaupė. Ir nepasikuklino įsitrinti į partijos jaunimą, vesti paskui save faktiškai vaikus. Mažai kam tokiems dalykams užtenka drąsos ir natūralios sielos jaunystės. Nemcovas visuomet juk buvo jaunas ir patrauklus.

Jį užmušė prieš didžiulį liberalios opozicijos mitingą. Patį didžiausią šiemet, kėlusį didžiulę viltį, kad kas nors, panašus į Borisą, išeis ir pasakys – tai, kas pas mus dabar vyksta, yra nesąžininga, amoralu. Visi šitie gyvenimo norma tapę televizijos neapykantos pusvalandžiai. Iki neįmanomo egzaltuoti televizijos vedėjai, kurių mokytojai vartosi karstuose. Tas nesibaigiantis bukos propagandos srautas, pulsuojantis snargliais ir svetimu krauju. Ta pragariškai tamsi Dūma, uždraudžianti visa, kas gyva. Šita Kalašnikovo automato ir „Iskander“ raketų apologija Rusijos visuomenėje, atrodytų, vakar dar psichiškai normalius žmones paverčianti pamišėliais.

Prieš visą šitą absurdą Borisas Nemcovas ir šaukė mitingą kovo 1-ąją. Oficiozo reakciją lengva nuspėti. Etatiniai provalstybiniai politologai ir žurnalistai (propagandonai iš centrinės TV ir kitos valdiškos žiniasklaidos) pasakys, kad tai JAV Valstybės departamento provokacija ir kad B.Nemcovas faktiškai pats save nužudė. Nusižudė aštuoniais šūviais į nugarą. Nubėgo paskui savižudį Magnickį (Rusijos kalėjime nužudytas prieš korumpuotą valdžią kovojęs teisininkas Sergejus Magnickis, – red. past.). Ir publika jau nepajus nieko keisto. Žiūrėti į veidrodį ir nematyti savęs Rusijoje jau madinga. Dar pradės aptarinėti, ar nereikėtų žudikui prieš bausmės įvykdymą prie krūtinės prisegti Georgijaus juostelės.

Jūs tikriausiai suvokiate, kad tai buvo bausmės įvykdymas? Nepaisant nieko, ką ten paskui praneš Tyrimo komitetas su prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija. O jie lengvai šioje žmogžudystėje suras buitinių motyvų. Maždaug, ėjo Borisas tiltu per Maskvos upę ir negražiai pažiūrėjo į kokį nors kaukazietį. Arba ką nors netinkamo jam pasakė. Manau, kad oficiali nužudymo versija bus tokia.

Apskritai, neįtikėtina, kaip mirtis kartais padaro tai, ko negali gyvenimas, net pats nuostabiausias. Boriso Nemcovo žudikai, kas jie nebūtų, kaip tai neskambėtų ciniškai, smarkiai padėjo Rusijos demokratinėms jėgoms. Maskviečių judėjimas už savo ir jūsų laisvę beveik išsikvėpė, visus jo lyderus pasodino, nuo raudonųjų iki baltųjų. Organizuotos opozicijos apskritai nebeliko. Vakarykščiai liberalai karštai ploja „Novorusijos“ pergalėms, nors žino, kas iš tiesų tas pergales laimi.

Bijau, kad šita šlovingoji „Novorusija“, jei pasikapstytume, ir pasirodys stovinti už Boriso žudikų. Jiems jis neabejotinai buvo ideologinis priešas. Kaip sako mūsų valdžia, „penktoji kolona“. Tiksliau – „penktosios kolonos“ lyderis. Bijau, iš ten, iš Donbaso, dar daug košmarų ateis į iki šiol tykų Rusijos vidaus gyvenimą. Nemcovas – tik pradžia. 

Kaip sakė Vladimiras Putinas, o jis – subtilus psichologas ir Rusijos šiuolaikinės politikos žinovas, kažkam reikia šventos aukos. Šventoje tėvynėje patyrusiems galvažudžiams reikia šventos aukos, Turėkite. Ilsėkis ramybėje, Borisai, tu šiai šaliai padarei viską, ką galėjai. Ir tu, ir Jegoras. Kaip gaila, kad jūsų sukurtas pasaulis sunaikintas. Atrodo, negrįžtamai. Šlovė SSKP?!

***

Kas buvo B.Nemcovas?

Borisas Nemcovas (1959 m. spalio 9 d. Sočyje – 2015 m. vasario 27 d. Maskvoje) – rusų politikas, visuomenės veikėjas, verslininkas.

1991–1997 m. B.Nemcovas buvo Nižnij Novgorodo srities gubernatorius, 1990–1993 m. – Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, 1994–1997 m. – Rusijos Federacijos Tarybos narys.

1997 m. kovo mėn. paskirtas Rusijos ministro pirmininko V.Černomyrdino pirmuoju pavaduotoju, kartu buvo Rusijos kuro ir energetikos ministras. Kitoje S.Kirijenkos vyriausybėje (1998 m. balandžio – rugpjūčio mėn.) buvo vicepremjeras.

Nuo 2000 m. – Rusijos dešiniosios opozicijos veikėjas, aktyvus V.Putino politikos kritikas. 2000–2003 m. buvo Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas nuo Dešiniųjų jėgų sąjungos frakcijos.

2011–2012 m. organizavo masinius opozicijos protesto mitingus Maskvoje. Kartu su kitais paskelbė devynis pranešimus apie korupciją V.Putino aplinkoje.

Nuo 2012 m. – Rusijos respublikonų-liaudies laisvės partijos pirmininkas. Pastaraisiais metais B.Nemcovas buvo išstumtas iš didžiosios Rusijos politikos ir buvo tik Jaroslavlio srities Dūmos deputatas.

Prieš tapdamas politiku, B.Nemcovas tyrinėjo plazminės fizikos, akustikos ir hidrodinamikos problemas, yra 60-ties mokslinių straipsnių autorius, fizikos-matematikos mokslų kandidatas, išradėjas (jo sukurtas akustinis lazeris naudojamas kosminiuose laivuose).